Dėmesio burnos higienai stokojantys lietuviai muša liūdnus rekordus. „Jei prieš keletą metų lietuvių tauta pirmavo tarp Europos bedančių, dabar ji yra ir kiauradantė“, - teigia Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė profesorė, habil. dr. Alina Pūrienė.
Tačiau pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo rugsėjo 12-ąją minėdami Pasaulinę burnos sveikatos dieną odontologai pasitinka matydami šviesą tunelio gale. Profesorės manymu, valdžios palaiminimo laukianti Nacionalinės burnos sveikatos programa galėtų tapti atskaitos tašku situacijai keistis iš pagrindų.
Nors vaikų dantų gydymą mūsų šalyje pilnai kompensuoja valstybė, tėvams pristinga laiko ar noro pasirūpinti vaikų burnos higiena.
Vaikai kenčia labiausiai
Jau seniai pastebėta, kad prasta dantų būklė – nebe tik medicininė, bet socialinė problema. Burnos higienos įpročiai dažnai nepriklauso net ir nuo išsilavinimo ar gaunamų pajamų dydžio.
Prof. habil. dr. Alinos Pūrienės nuomone, dantų problemos – tai negalavimas, kurio įmanoma visiškai išvengti paprasčiausiai išmokstant taisyklingai valytis dantis. Tačiau sąmoningumo stoka, vengimas prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, prasti, tinginystės įpročiai daro žmones kurčius specialistų patarimams.
Dėl tokio neatsakingo požiūrio itin kenčia vaikai. Profesorė konstatuoja, jog pagal vaikų dantų karioziškumą Europoje esame paskutiniai. Paradoksalu, tačiau vaikų dantų gydymą mūsų šalyje pilnai kompensuoja valstybė. Tačiau tėvams pristinga laiko ar noro pasirūpinti vaikų burna.
„Dantų priežiūros įpročiai yra formuojami šeimoje. O tėvų nuovargis nėra pasiteisinimas neprižiūrėti vaiko dantų. Vaiko burnos higiena reikia rūpintis nuo pirmo išdygusio danties. Ir iki aštuntų vaiko metų tiek padėti juos valyti, tiek patikrinti vaikui išsivalius pačiam. Taip pat būtina prižiūrėti ir pieninius dantis. Tada neprireiktų ir gydymo. O jei ir profilaktinės patikros metu randami pažeidimai, maža skylutė žymiai greičiau ir be skausmo sutvarkoma“, – būtinus tėvams įsidėmėti dalykus vardijo Žalgirio klinikos vadovė.
Negydomi dantys daro įtaką bendrai vaiko sveikatai. Infekcijos židinys burnoje silpnina organizmo atsparumą kitoms ligoms, tiesiogiai veikia cukriniu diabetu, reumatu sergančius vaikus.
Nauji gydymo metodai – ne panacėja
Žiniasklaidoje neseniai pasirodė informacija apie sensacingus išradimus, skelbiančius naują dantų gydymo erą. Mokslininkai pristato gydymą mineralais, lazeriu – metodus, kurie spartina natūralų paties danties atsinaujinimo ir net ataugimo procesus. Tokie atradimai skamba tarsi išsigelbėjimas odontologų baimę turintiems žmonėms ir leidžia pasvajoti apie neskausmingą dantų gydymo perspektyvą.
„Tikrai džiugu, kad odontologijos mokslas labai sparčiai plėtojamas, atsiranda naujos technologijos. Tačiau jei dantis yra nesveikas, jokios stebuklingos lazdelės nepadės. Reikia suprasti, kad toks dantis pamažu per visą gyvenimo ciklą eina į nebūtį – į ištraukimą. Be abejo, vis laukiame veiksmingų ir neskausmingų gydymo metodų. Tačiau viena yra kalbėti apie vienokios ar kitokios technologijos taikymą, kita – stengtis išlaikyti dantį sveiką. Jei dantis jau yra plombuotas, nelabai kokie metodai ir bepadės“, – sakė A.Pūrienė.
Profesorės nuomone, naujausieji gydymo metodai žmones pasieks dar labai negreit. Todėl efektyviausiu ir pigiausiu metodu šiuo metu išlieka nuosekli burnos ir dantų profilaktika.
Sveikų dantų atmintinė
Kruopščiai, prieš veidrodį valyti dantis elektriniu ar paprastu šepetuku 2 kartus per dieną. Tam skirti reikia mažiausiai 2–3 minutes, atidžiai nuvalyti visus 5 danties paviršius.
Pasirinkite tinkamą dantų pastą ir minkštų sintetinių šerių šepetėlį. Jį kas tris keturis mėnesius siūloma keisti.
Tarpdančius išvalykite dantų siūlu, krapštukais.
Pavalgę saldumynų papildomai valykitės dantis.
Po rūgštaus maisto (pvz., citrusinių vaisių) nesivalykite dantų bent valandą.
Apsilankykite pas odontologą bent du kartus per metus.
Keli mitai apie burnos priežiūrą
Sveiki dantys yra paveldimi. Nustatyta, kad paveldimumas nėra pagrindinis sveikų dantų faktorius.
Kartais po valgio nebūtina valytis dantų, užtenka pakramtyti gumos. Ji skatina seilių išsiskyrimą, ir taip dantys apvalomi, tačiau ėduonies išvengti nepadės.Antiseptinis burnos skalavimo skystis gali sukelti vėžį. Tyrimai parodė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp burnos skalavimo skysčio ir burnos ertmės vėžio.
Burnos skalavimo skystis gali pakeisti dantų šepetėlį ir pastą. Tikrai ne: antiseptinio burnos skalavimo skysčio paskirtis – dantų priežiūra po valymų ar tarp jų.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: