Kraujo donorų patogumui - dar vienas mobilusis punktas sostinės ligoninėje

Evelina Machova
2016-04-15
Savaitės pradžioje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradėjo veikti mobilusis Nacionalinio kraujo centro punktas. Tiek ligoninės vadovo dr. Algimanto Pamernecko, tiek Kraujo centro vadovės Joanos Bikulčienės įsitikinimu, tai - puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo, viliamasi, paseks ir kitos gydymo įstaigos. Kaip sako J.Bikulčienė, punktus norima įkurti taip, jog donorams būtų patogu ateiti. To reikia donorų patogumui, kad per kelerius metus būtų pasiekta šimtaprocentinė neatlygintina kraujo donorystė.
Kraujo donorų patogumui - dar vienas mobilusis punktas sostinės ligoninėje
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovas dr. Algimantas Pamerneckas ir Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė viliasi, kad prasidėjęs bendradarbiavimas su šia ir kitomis gydymo įstaigomis prisidės prie neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo.

Faktas
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pradeda veikti Nacionalinio kraujo centro mobilus kraujo surinkimo punktas, kuris kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 19 val. lauks norinčiųjų padovanoti kraujo.


Abipusė nauda

Pasak Nacionalinio kraujo centro vadovės J.Bikulčienės, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra didžiausia centro partnerė sostinėje. Kasdien jos pacientams vidutiniškai prireikia per 50 vienetų kraujo komponentų. Todėl labai svarbu sujungti centro ir ligoninės pajėgas. „Norime, kad mūsų bendradarbiavimas persikeltų į kitą lygmenį, – prieš atidarant mobilųjį kraujo surinkimo punktą kalbėjo J.Bikulčienė. – Ligoninė tampa ta įstaiga, kurioje Nacionalinis kraujo centras išbandys įvairias naujoves, ją rinksimės pilotiniams projektams. Gydymo įstaigos medikai, slaugytojos taip pat bus pirmieji, kurių lauksime mūsų organizuojamose konferencijose bei kvalifikacijos kėlimo kursuose.“

Pirmasis toks mobilusis punktas beveik prieš metus atidarytas Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninėje, dar viena planuojamas Utenoje. „Pirmasis, galima sakyti, pilotinis projektas startavo Alytuje ir galiu pasakyti, kad situacija kraujo donorystės srityje šiame mieste pasikeitė kardinaliai. Anksčiau ten neatlygintina kraujo donorystė nebuvo populiari, ją propagavo tik būrelis entuziastų. Dabar gi situacija visiškai pasikeitusi. Tai puikus laimėjimas. Tam, kad donorams būtų patogiau, kartą per mėnesį punktas veikia ilgiau. Panašiu principu dirbs ir įkurtasis sostinės ligoninėje. Visi norintieji galės neatlygintinai dovanoti kraujo“, - sako J.Bikulčienė. 

Donorystės ambasadoriai
Vienu pirmųjų Nacionalinio kraujo centro punkto donoru tapo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas, savo pavyzdžiu paskatinęs kraujo dovanoti ir kolegas. „Kraują dovanoju pirmą kartą, bet manau, kad ne paskutinį. Gavęs pasiūlymą ligoninėje steigti mobilų punktą, jį iš karto priėmiau, juolab kad kraujo donorystė tiesiogiai susijusi su medicina.
 
Kažkada ligoninėje veikė kraujo centras, dar gyvos donorystės tradicijos. O punktui nereikėjo papildomų investicijų. Pati idėja - labai gera, o mes, teisingiau, ligoninė yra viena didžiausių kraujo komponentų naudotoja, todėl logiška, kad tiek mūsų darbuotojai, tiek pacientų lankytojai, aplinkinių rajonų gyventojai prisidėtų prie aprūpinimo kraujo komponentais. Be to, atsiradus mobiliajam punktui atsiveria ir naujos galimybės: specialistams dalyvauti Nacionalinio kraujo centro rengiamose konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, prisidėti prie diegiamų naujovių ir gal net plėtoti autologinę kraujo donorystę“, - sako dr. A.Pamerneckas.

RVUL administracijos darbuotojai punkto atidarymo dieną taip pat neatlygintinai padovanojo kraujo. Vis daugiau medicinos darbuotojų tampa donorystės ambasadoriais gydymo įstaigose, kuriose dirba. Tai stiprina kraujo tarnybą: pacientams bei jų artimiesiems suteikia galimybę daugiau sužinoti apie pačią donorystę, paaukoti kraujo, o ligoninių ir Nacionalinio kraujo centro medikams dalintis patirtimi, diegti naujoves, sutelktomis pajėgomis racionaliai planuoti ir lengvinti kraujo komponento kelią nuo donoro iki paciento. 

Pirmą kartą

Antanas Petrošius (38 m.) tapo pirmuoju neatlygintinu kraujo donoru Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrusiame mobiliajame punkte. Maža to, tai pirmas kartas, kai Antanas dovanojo kraujo. Į klausimą, kas paskatino ryžtis tokiam žingsniui, Antanas šypsodamasis atsakė: „Tėvukas laukia klubo sąnario operacijos ir mažą ką, gali juk ir jam prireikti. Todėl ir nusprendžiau. Be to, čia nei skausminga, nei labai daug laiko atimanti procedūra, o kraujo, kiek teko girdėti, ligoninėms reikia visuomet. Ar tai bus pirmas ir vienintelis kartas? Nemanau, juk, kaip sako gydytojai, bent kartą per metus dovanoti kraujo sveika.“

 
Komentaras
Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės gydytoja – transfuziologė Emilija Kazlauskienė:


- Mūsų ligoninėje atliekama labai daug operacijų, todėl mobilusis kraujo punktas - puiki mintis. Kas mėnesį, kad galėtume funkcionuoti ir suteikti būtinąją pagalbą bei gydymą pacientams, mums reikia tūkstančio maišelių eritrocitų, vadinasi, ne mažiau kaip tūkstančio kraujo donorų.
 
Be to, ligoninėje atliekamos ir planinės operacijos, todėl ligoninei būtų patogu, jeigu mobilusis kraujo punktas atliktų ir dar vieną svarbią funkciją. Anksčiau mūsų ligoninėje veikusiame kraujo centre prieš tam tikras operacijas žmogus galėjo pats sau paaukoti kraujo. Tai - vadinamoji autologinė donorystė. Pavyzdžiui, žmogus užsiregistruoja planinei sąnario keitimo operacijai, kurios metu gali prireikti donorinio kraujo.
 
Žinoma, kraujas tiriamas kaip ir visų donorų, bet autologinis kraujas laikomas atskirai nuo kito donorinio kraujo. Tai - labai geras dalykas, mat transfuzijos metu tikimybė įnešti papildomų antigenų išnyksta, taip pat neįaudrinamas organizmas, nes jis gauna savo kraują. Šis būdas naudingas ir finansine prasme. Kas labai svarbu man, kaip gydytojai, kad tokiu atveju nekils papildomų potransfuzinių reakcijų. Pasaulyje yra tokia praktika.
 
Manau, kad autologinė donorystė turi ateitį. Tarkim, sąnarių keitimo operacijų pacientų amžius jaunėja, o žmogui juk nesunku ateiti ir duoti kraujo, kuris bus saugomas kraujo banke. Be to, pacientams tai naudinga dar ir dėl to, kad daugelis tikrai nesitiria dėl infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas B ar C. Mano praktikoje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai, žmogų paraginus duoti kraujo, jam buvo nustatytos šios ligos.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica