Kraujo donorų patogumui - dar vienas mobilusis punktas sostinės ligoninėje

Evelina Machova
2016-04-15
Savaitės pradžioje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradėjo veikti mobilusis Nacionalinio kraujo centro punktas. Tiek ligoninės vadovo dr. Algimanto Pamernecko, tiek Kraujo centro vadovės Joanos Bikulčienės įsitikinimu, tai - puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo, viliamasi, paseks ir kitos gydymo įstaigos. Kaip sako J.Bikulčienė, punktus norima įkurti taip, jog donorams būtų patogu ateiti. To reikia donorų patogumui, kad per kelerius metus būtų pasiekta šimtaprocentinė neatlygintina kraujo donorystė.
Kraujo donorų patogumui - dar vienas mobilusis punktas sostinės ligoninėje
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovas dr. Algimantas Pamerneckas ir Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė viliasi, kad prasidėjęs bendradarbiavimas su šia ir kitomis gydymo įstaigomis prisidės prie neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo.

Faktas
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pradeda veikti Nacionalinio kraujo centro mobilus kraujo surinkimo punktas, kuris kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 19 val. lauks norinčiųjų padovanoti kraujo.


Abipusė nauda

Pasak Nacionalinio kraujo centro vadovės J.Bikulčienės, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra didžiausia centro partnerė sostinėje. Kasdien jos pacientams vidutiniškai prireikia per 50 vienetų kraujo komponentų. Todėl labai svarbu sujungti centro ir ligoninės pajėgas. „Norime, kad mūsų bendradarbiavimas persikeltų į kitą lygmenį, – prieš atidarant mobilųjį kraujo surinkimo punktą kalbėjo J.Bikulčienė. – Ligoninė tampa ta įstaiga, kurioje Nacionalinis kraujo centras išbandys įvairias naujoves, ją rinksimės pilotiniams projektams. Gydymo įstaigos medikai, slaugytojos taip pat bus pirmieji, kurių lauksime mūsų organizuojamose konferencijose bei kvalifikacijos kėlimo kursuose.“

Pirmasis toks mobilusis punktas beveik prieš metus atidarytas Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninėje, dar viena planuojamas Utenoje. „Pirmasis, galima sakyti, pilotinis projektas startavo Alytuje ir galiu pasakyti, kad situacija kraujo donorystės srityje šiame mieste pasikeitė kardinaliai. Anksčiau ten neatlygintina kraujo donorystė nebuvo populiari, ją propagavo tik būrelis entuziastų. Dabar gi situacija visiškai pasikeitusi. Tai puikus laimėjimas. Tam, kad donorams būtų patogiau, kartą per mėnesį punktas veikia ilgiau. Panašiu principu dirbs ir įkurtasis sostinės ligoninėje. Visi norintieji galės neatlygintinai dovanoti kraujo“, - sako J.Bikulčienė. 

Donorystės ambasadoriai
Vienu pirmųjų Nacionalinio kraujo centro punkto donoru tapo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas, savo pavyzdžiu paskatinęs kraujo dovanoti ir kolegas. „Kraują dovanoju pirmą kartą, bet manau, kad ne paskutinį. Gavęs pasiūlymą ligoninėje steigti mobilų punktą, jį iš karto priėmiau, juolab kad kraujo donorystė tiesiogiai susijusi su medicina.
 
Kažkada ligoninėje veikė kraujo centras, dar gyvos donorystės tradicijos. O punktui nereikėjo papildomų investicijų. Pati idėja - labai gera, o mes, teisingiau, ligoninė yra viena didžiausių kraujo komponentų naudotoja, todėl logiška, kad tiek mūsų darbuotojai, tiek pacientų lankytojai, aplinkinių rajonų gyventojai prisidėtų prie aprūpinimo kraujo komponentais. Be to, atsiradus mobiliajam punktui atsiveria ir naujos galimybės: specialistams dalyvauti Nacionalinio kraujo centro rengiamose konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, prisidėti prie diegiamų naujovių ir gal net plėtoti autologinę kraujo donorystę“, - sako dr. A.Pamerneckas.

RVUL administracijos darbuotojai punkto atidarymo dieną taip pat neatlygintinai padovanojo kraujo. Vis daugiau medicinos darbuotojų tampa donorystės ambasadoriais gydymo įstaigose, kuriose dirba. Tai stiprina kraujo tarnybą: pacientams bei jų artimiesiems suteikia galimybę daugiau sužinoti apie pačią donorystę, paaukoti kraujo, o ligoninių ir Nacionalinio kraujo centro medikams dalintis patirtimi, diegti naujoves, sutelktomis pajėgomis racionaliai planuoti ir lengvinti kraujo komponento kelią nuo donoro iki paciento. 

Pirmą kartą

Antanas Petrošius (38 m.) tapo pirmuoju neatlygintinu kraujo donoru Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje įsikūrusiame mobiliajame punkte. Maža to, tai pirmas kartas, kai Antanas dovanojo kraujo. Į klausimą, kas paskatino ryžtis tokiam žingsniui, Antanas šypsodamasis atsakė: „Tėvukas laukia klubo sąnario operacijos ir mažą ką, gali juk ir jam prireikti. Todėl ir nusprendžiau. Be to, čia nei skausminga, nei labai daug laiko atimanti procedūra, o kraujo, kiek teko girdėti, ligoninėms reikia visuomet. Ar tai bus pirmas ir vienintelis kartas? Nemanau, juk, kaip sako gydytojai, bent kartą per metus dovanoti kraujo sveika.“

 
Komentaras
Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės gydytoja – transfuziologė Emilija Kazlauskienė:


- Mūsų ligoninėje atliekama labai daug operacijų, todėl mobilusis kraujo punktas - puiki mintis. Kas mėnesį, kad galėtume funkcionuoti ir suteikti būtinąją pagalbą bei gydymą pacientams, mums reikia tūkstančio maišelių eritrocitų, vadinasi, ne mažiau kaip tūkstančio kraujo donorų.
 
Be to, ligoninėje atliekamos ir planinės operacijos, todėl ligoninei būtų patogu, jeigu mobilusis kraujo punktas atliktų ir dar vieną svarbią funkciją. Anksčiau mūsų ligoninėje veikusiame kraujo centre prieš tam tikras operacijas žmogus galėjo pats sau paaukoti kraujo. Tai - vadinamoji autologinė donorystė. Pavyzdžiui, žmogus užsiregistruoja planinei sąnario keitimo operacijai, kurios metu gali prireikti donorinio kraujo.
 
Žinoma, kraujas tiriamas kaip ir visų donorų, bet autologinis kraujas laikomas atskirai nuo kito donorinio kraujo. Tai - labai geras dalykas, mat transfuzijos metu tikimybė įnešti papildomų antigenų išnyksta, taip pat neįaudrinamas organizmas, nes jis gauna savo kraują. Šis būdas naudingas ir finansine prasme. Kas labai svarbu man, kaip gydytojai, kad tokiu atveju nekils papildomų potransfuzinių reakcijų. Pasaulyje yra tokia praktika.
 
Manau, kad autologinė donorystė turi ateitį. Tarkim, sąnarių keitimo operacijų pacientų amžius jaunėja, o žmogui juk nesunku ateiti ir duoti kraujo, kuris bus saugomas kraujo banke. Be to, pacientams tai naudinga dar ir dėl to, kad daugelis tikrai nesitiria dėl infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas B ar C. Mano praktikoje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai, žmogų paraginus duoti kraujo, jam buvo nustatytos šios ligos.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris