Kalbai ugdyti pasitelkė žaidimą smėliu
Aigustė Tavoraitė
2016-09-26
Smėlio terapiją dabar sėkmingai naudoja ne tik psichologai, bet ir logopedai. Šis metodas praturtina vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, pojūčius.
Smėlio dėžėje rišlios kalbos daugiausia ikimokykliniai, pirmųjų klasių vaikai mokosi iš paveikslėlių ar žaisliukų dėliodami sakinukus, atitinkamai pagal garsus rūšiuojant paveikslėlius lavinama foneminė klausa.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Lavina smulkiąją motoriką
Smėlio dėžė, kaip terapinio pobūdžio veikla, palengvina vaiko prisitaikymą naujoje aplinkoje, įvairina pojūčius, pažintinius procesus, orientaciją aplinkoje ir, svarbiausia, – padeda lavinti smulkiąją motoriką. Tai pirmiausia yra labai svarbu turintiems kalbos ar kalbėjimo sutrikimų vaikams.
„Kol smulkioji motorika nėra iki galo susiformavusi, nesiformuoja ir kalba. Pirštų galuose esantys smulkiosios motorikos centrai yra šalia kalbos centrų. Taigi jie dirbant su smėliu yra nuolat stimuliuojami, taip pat panardinant rankas į smėlį lavėja riešas“, – sakė Rokiškio lopšelio-darželio „Nykštukas“ vyriausioji logopedė Redita Pranckūnienė.
Šio terapinio metodo subtilybėmis ir savo patirtimi ir su kitų miestų rajonų pedagogais besidalijanti specialistė džiaugiasi, jog užsiėmimus su smėliu galima pritaikyti visų logopedinių pratybų etapų metu.
„Kiekvienam artikuliacinio aparato pratimui esu lygiagrečiai pritaikiusi ir pratimą su smėliu. Pavyzdžiui, terapija labai veiksminga, kai vaikas dėl turimų sutrikimų negali kartu ir judinti liežuvio, ir dirbti ranka. Tuomet, jei darant pratimą liežuvis dirba aukštyn žemyn, tokiomis kryptimis braukiama ir ranka per smėlį. Viskas turi būti atliekama sinchroniškai, iš pradžių – su dominuojančia ranka, vėliau – kita. Taip suaktyvinama smegenų veikla“, – pasakojo specialistė.
Smėlio dėžėje rišlios kalbos daugiausia ikimokykliniai, pirmųjų klasių vaikai mokosi iš paveikslėlių ar žaisliukų dėliodami sakinukus, atitinkamai pagal garsus rūšiuojant paveikslėlius lavinama foneminė klausa. Vaikai užsiėmimų metu rankioja mažus ir didelius burbuliukus, atrenka juos pagal spalvas arba ieško su pincetu – galima pritaikyti daugybę įvairių žaidimų.
Galima išbandyti ir namuose
Vaikui smėlis nuo mažų dienų yra artimas, tad prie tokių užsiėmimų lengvai prisitaikoma, jų metu vaikas nusiramina, puikiai tinka elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Smėlio terapija galima užsiimti ir namuose su tėveliais, tereikia dėžutės su smėliu ir pasitelkti kūrybiškumą.
„Aišku, viskas priklauso nuo tėvų noro, galimybių ir požiūrio į vaiką. Dirbant su specialistu galima panaudoti daugiau specialių priemonių. Tėvai tiesiog galėtų tuo papildomai tęstinai užsiimti, žaidybine forma, prieš tai gali pasikonsultuoti ir su specialistu“, – pastebėjo R.Pranckūnienė.
Ji patarė, kad vietoj smėlio galima naudoti ir kitas smulkias kruopas – ryžius, grikius, manų kruopas. Visgi piešiant ant smėlio išlieka ryškesni raidžių kontūrai, galima panardinti visas rankas.
Verta žinoti
Dirbant su smėliu būtina laikytis elementarios higienos – mažam vaikui nedėti smėlio į burną, vengti kontakto, jei rankos yra sužeistos. Taip pat – reguliariai keisti smėlį.
Retai, bet vaikas gali būti alergiškas smėliui.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: