Oro kondicionieriai padeda išvengti vis dažniau mus aplankančio tropinio karščio pasekmių sveikatai, tačiau taip vėsindamiesi kai kurie žmonės peršalimo ligomis serga dažniau nei žiemą. Viena pagrindinių priežasčių – netinkamas šio prietaiso naudojimas patalpose ar automobilyje.
Ilgai būnat kondicionuojamoje aplinkoje padidėja bakterinių bei virusinių infekcijų rizika. Pavojus padidėja, jei būna neišvalyti kondicionierių filtrai, nes ant jų sukauptos dulkės pučiamos į patalpą.
Išryškėja ligų simptomai
Gydytojų pastebėjimu, į oro kondicionierius jautriai reaguoja daugybės žmonių imunitetas. Vieni jaučia peršalimo, alergijos simptomus, kiti – nuovargį, svaigulį, raumenų silpnumą. Gali skaudėti galvą, nugarą bei sąnarius, sutrikti atmintis – viskas priklauso nuo individualios organizmo reakcijos. Tai vadinama „kondicionieriaus sindromu“.
Ypač rizikuoja žmonės, miegantys prie vėsinančio kondicionieriaus: organizmas gali peršalti bei pasigauti infekciją – gresia net plaučių uždegimas.
Viena iš kondicionieriaus blogybių – to paties oro srauto cirkuliavimas, nes norint efektyviai atvėsinti patalpą rekomenduojama ją sandariai uždaryti. Aišku, kvėpuoti iš pradžių būna lengviau nei būnant karštyje, tačiau po kurio laiko pradeda stigti gryno oro, iki pavojingos koncentracijos padaugėja mikrobų.
Ilgai būnat tokioje aplinkoje padidėja bakterinių bei virusinių infekcijų rizika. Pavojus padidėja, jei būna neišvalyti kondicionierių filtrai, nes ant jų sukauptos dulkės pučiamos į patalpą.
Tačiau tai nereiškia, kad kondicionierių reikėtų atsisakyti – karščiai irgi pavojingi silpnesnės sveikatos žmonėms. Tiesiog oro vėsinimo įrenginiais reikia teisingai naudotis.
Neatvėskite per daug
Pirmiausia pasistenkite išvengti didelio temperatūrų skirtumo. Atėjus iš karščiu alsuojančios gatvės neskubėkite visa galia įjungti vėsinimo režimo. Temperatūrą mažinkite bei pūtimą didinkite palaipsniui.
Didžiausias leistinas lauko ir vidaus temperatūros skirtumas turėtų būti ne didesnis nei 6–7 °C. Net ir užsigrūdinusio žmogaus imunitetas neatlaikys, jei lauke – 33 °C laipsnių karštis, o oro kondicionierius palaiko 18 °C temperatūrą. Be to, būtų gerai iš vėsios patalpos nepatekti tiesiai į karšto oro glėbį.
Būtina vengti, kad kondicionieriaus šalto oro srovė pūstų tiesiai į žmogų. Ypač tai svarbu orą vėsinant automobilyje. Šiam tikslui yra įrengtos kondicionieriaus ar vėdinimo reguliuojamos grotelės. Patariama oro srautą nukreipti lubų link, tuomet jis tolygiau pasiskirstys. Pūtimo galią geriau įjungti minimaliu režimu.
Vėdinkite patalpas
Dirbant dideliame biure dažniausiai nėra galimybės pačiam reguliuoti kondicionieriaus galios. Todėl dėl nekomfortabilių sąlygų reikia nesidrovėti kreiptis į atsakingus darbuotojus, nes šiltesni drabužiai nuo kondicionieriaus galimo neigiamo poveikio neišgelbės. Aišku, apsivynioti kaklą lengvu šalikėliu verta.
Labai svarbu reguliariai išvėdinti patalpas. Tinkamu metu 5–10 min. plačiai atverkite langus ar balkoną. Be to, nepamirškite laiku išvalyti nuo dulkių bei kitų nešvarumų kondicionieriaus filtrus. Beje, įsigydami kondicionierių rinkitės tokį, kuris skleidžia kuo mažesnį triukšmą.
Specialistai siūlo įvertinti situaciją, ar iš tiesų reikia naudotis kondicionieriumi, neįrengti jo mažose patalpose.
Verta žinoti:
Viena dažniausių peršalimo priežasčių – per didelis temperatūrų kontrastas. Patalpose komfortiška temperatūra šiltuoju metu yra +23–25 °C, oro drėgmė – 40–60 proc.
Įsigiję kondicionierių iškart neskubėkite namuose kardinaliai pakeisti temperatūros režimo – nustatykite minimalų režimą ir leiskite savo organizmui adaptuotis.
Jei patinka, kad kondicionierius veikia kol užmiegate, užprogramuokite, kad vėliau jis išsijungtų.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: