Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l.e.p. vedėjo Pauliaus Bušausko, nepaisant to, jog tarp miško gyvūnų tik šernai gali užsikrėsti afrikinių kiaulių maru, viruso platintojais gali tapti ne tik laukiniai žvėrys, bet ir medžiotojai. Todėl, anot specialisto, norint suvaldyti ligą reikia laikytis visų biologinio saugumo reikalavimų.
„Neturime tikslo bausti. Medžiotojai sąmoningi, supranta problemą ir stengiasi mums padėti ją spręsti. Tad šiandien jokių piniginių bausmių medžiotojams netaikome. Imtis griežtų bausmių ar sankcijų nėra pagrindo“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus l.e.p. skriaus vedėjas Paulius Bušauskas.
Faktas
70 – tiek vietų nuo metų pradžios užfiksuota Lietuvoje, kuriose rasta ar sumedžiota Afrikinių kiaulių maru sergančių šernų
- Pirmiausia pradėkime nuo to, kas yra biologinis saugumas ir ar jo reikalavimai medžiotojams per pastaruosius dvejus metus nuo pirmo užfiksuoto afrikinio kiaulių maro atvejo kaip nors pasikeitė?
- Biologinio saugumo reikalavimai yra priemonė, užkertanti ligos plitimą į kitas teritorijas. Visos saugumo priemonės, kad virusas neplistų, kurių privalo laikytis medžiotojai, galioja jau dvejus metus. Pavyzdžiui, kiekvienas sumedžiotas šernas negali būti išsidalinamas tarp medžiotojų, kol neatlikti visi reikiami tyrimai. Tokių priemonių imamasi, nes išsidalinę užkrėstą mėsą, medžiotojai gali virusą pernešti į dar neužkrėstas teritorijas, o mūsų tikslas - kiek įmanoma efektyviau užkirsti kelią ligos plitimui. Galbūt medžiotojas turi kiaulių ūkį ir sumedžiojęs užsikrėtusį šerną virusą gali parnešti savo gyvuliams. To pasekmė - nuostoliai ir ne tik jam, ir jo kaimynams, virusui plintant, ir visam šalies ūkiui bei ekonomikai.
- Ar medžiojant biologinio saugumo reikalavimai taikomi tik tose teritorijose, kur užfiksuotas afrikinis kiaulių maras, ar visoje šalyje?
- Reikalavimai taikomi visos šalies mastu. Medžiotojų į laboratoriją pateikiami mėginiai turi būti sudėti į sandarias talpas ar maišus, kad neištekėtų skysčiai. Taip pat pirminėje šernų išdorojimo vietoje reikia dezinfekuoti specialiomis priemonėmis tiek įrankius, tiek ir pačią aikštelę. Šernų atliekos privalo būti sudėtos į specialias gyvūnines duobes, kurios yra aptvertos ir prižiūrimos medžiotojų būrelio. Tiesa, šios duobės gali būti tvarkomos tik gavus raštišką teritorinės veterinarijos tarnybos leidimą. Tarnybos specialistai gali bet kada atvykti ir pasižiūrėti, kaip tvarkomos šios duobės. Jei jos neprižiūrimos tinkamai, gali tapti potencialiu užkrato šaltiniu, kurį išplatins kiti miško gyvūnai. Tiesa, kiti miško gyvūnai šiuo virusu užsikrėsti negali.
-
Kas gresia, jei medžiotojai nesilaiko visų reikalavimų? Ar tokių atvejų pasitaikė?
- Labai rimtų ar didelių, prilygstančių katastrofiškai situacijai pažeidimų tikrai nebuvo. Pačioje pradžioje pasitaikė keli nedideli, kai buvo užfiksuoti pirmieji afrikinio kiaulių maro atvejai. Suprantama, situacija nauja ir reikalavimai dar nebuvo taip tiksliai ir griežtai nustatyti. Stengėmės, kad medžiotojus pasiektų tiksli informacija, kad jie su ja supažintų. Neturime tikslo bausti. Medžiotojai sąmoningi, supranta problemą ir stengiasi mums padėti ją spręsti. Tad šiandien jokių piniginių bausmių medžiotojams netaikome. Imtis griežtų bausmių ar sankcijų nėra pagrindo.
Atmintinė medžiotojui
Sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai.
Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją apie gyvūnų atliekų duobes išdezinfekuokite medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kt. daiktų dezinfekciją, kurie turėjo kontaktą su galima užkrėstu šernu.
Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, sudėkite į gyvūninių atliekų duobes. Duobę pripildžius 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 m gylyje
, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.
Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galite tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.
Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.
Išmestos galimai AKM virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos, gali sukelti grėsmę tolesniam viruso plitimui;
Radę šerno gaišeną, jos jokiu būdu nelieskite, o nedelsiant praneškite VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreipkitės į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.
Verta žinoti
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad kiekvieno šalyje sumedžioto šerno mėginiai būtų pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą AKM tyrimams atlikti. Mėginius galima pristatyti į vietinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių. Vartoti mėsą maistui galima tik gavus neigiamą atsakymą dėl AKM.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: