Dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skundų asociacijai „Demetra“ uždrausta dalinti nemokamus ŽIV testus.
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, kuri gavusi skundą iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, uždraudė asociacijai „Demetra“ dalinti ŽIV nustatymo testus. Tad nuo šiol nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV, ypač neturintiesiems sveikatos draudimo, galimybių praktiškai nėra.
Kenčia žmonės
.jpg)
Iki šiol visi, kurie kreipdavosi į asociaciją dėl nemokamo ŽIV testo, turėjo šią galimybę, nepaisant socialinio statuso ar net draudimo. Tokias paslaugas šešerius metus teikė asociacija „Demetra“. Tačiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT), gavusi skundą iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), testus dalinti uždraudė. Tad nuo šiol nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV galimybių praktiškai nebėra.
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“, kurios narė yra ir „Demetra“, direktorė Jurgita Poškevičiūtė apstulbusi dėl tokio sprendimo. Ji baiminasi, kad tai gali sukelti ŽIV protrūkį.
„Pažeidžiamos, socialiai apleistos visuomenės grupės dažnai neturi sveikatos draudimo, todėl be „Demetros“ nemokamai neturi kur išsitirti. Jeigu pastarąjį turi, yra tik dvi galimybės. Vizitas pas šeimos gydytoją, kur susimokėjęs už testą, gali sužinoti savo ŽIV statusą. O nemokamai testą žmogus gali gauti tik tuo atveju, jeigu turi siuntimą pas infektologą. Žodžiu, kelias ilgas. Per tą laiką pacientas gali apkrėsti ir kitus. Be to, ir pats nesigydys, todėl turės rimtų pasekmių sveikatai“, – sako J.Poškevičiūtė.
Koalicija „Galiu gyventi“ ir ULAC konfliktuoja jau ne pirmus metus. Pasak J.Poškevičiūtės, tai turbūt viena priežasčių, kodėl asociacijai „Demetra“ uždrausta dalinti testus.
„ULAC yra pagrindinė institucija Lietuvoje, turinti rūpintis šiais klausimais ir spręsti, kad paslaugos taptų prieinamos. Bet galiu drąsiai sakyti, kad jie to nedaro. ULAC nepatinka, kad kiti tai atlieka. Tiesiog tai yra institucija, kuri vietoj to, kad imtųsi prevencijos ten, kur labiausiai jos reikia, kaišioja pagalius į ratus kitoms įstaigoms“, – sako koalicijos vadovė.
Nieko nesiuntė?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ilgametis vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas į „L.S.“ klausimą, kodėl siuntė skundus dėl „Demetra“ veiklos, neranda jokio atsakymo.
„Nesuprantu, kodėl jie sako, kad mūsų reikia klausti. Kokius skundus? Tegu parodo, kur, koks skundas. Jūs geriau klauskite VASPVT, ką jiems pasakė. O ne manęs klauskite. Ką jie daro, tą jie daro. Jie yra nevyriausybinė organizacija. Patalpas jie gauna iš savivaldybės. Klauskite savivaldybės, jeigu norite ką sužinoti. Ką jie vykdo, kokią veiklą – klauskite jų pačių. Ką jiems pasakė Akreditavimo tarnyba – klauskite Akreditavimo tarnybos. Mes jiems neturime nei jokių raštų, nei dar ko nors“, – diktuoja klausimus, į kuriuos neranda atsakymo, S.Čaplinskas.
Sustabdė po skundų
VASPVT vadovė Nora Ribokienė patikino, kad nusiskundimai dėl neteisėtos „Demetra“ veiklos buvo gauti iš ULAC.
„Galimai neteisėtos asociacijos „Demetra“ asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimas buvo pradėtas vadovaujantis praėjusių metų gruodį ULAC raštu pateiktu prašymu. Gavus prašymą, šių metų vasario mėnesį toje asociacijoje vykdėme patikrinimą. Patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad asociacijoje „Demetra“ sveikatos priežiūros paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartį teikia Vilniaus priklausomybių ligų centras (VPLC).
Mūsų tarnyba surašė pažeidimą dėl medicinos priemonių platinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – asociacijoje rastame profesionaliam naudojimui skirtame ŽIV nustatymo reagentų rinkinyje nebuvo naudojimo instrukcijų lietuvių kalba. Be to, „Demetra“ gali organizuoti ŽIV tyrimų atlikimą tik turėdama sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Po atlikto patikrinimo VPLC nutraukė sutartį su asociacija, todėl kurį laiką šių paslaugų ji teikti negali“, – aiškina
VASPVT vadovė Nora Ribokienė.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojai Aušrai Širvinskienei toks „Demetra“ veiklos stabdymas atrodo tarsi didelis šalies žingsnis atgal.
„Pagal pernai metų Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitą, Lietuva yra viena iš keturių (kitos – Estija, Latvija, Liuksemburgas) ES valstybių, kurioje diagnozuojama daugiausiai naujų ŽIV atvejų, susijusių su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu. Vadinasi, Lietuvai būtina plėsti nemokamų greitųjų ŽIV testų prieinamumą tarp pažeidžiamų asmenų grupių. Europos ir pasaulio patirtis šiuo klausimu vienareikšmė – tinkamai įgyvendinama prevencija visada yra pigesnė ir efektyvesnė, nei šių infekcijų gydymas ir kitų sukeltų padarinių sprendimas“, – sako A.Širvinskienė.
Komentaras
SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius:
- Atsižvelgdama į iškilusias problemas, Sveikatos apsaugos ministerija rengia teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius greituosius ŽIV testus atlikti žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, tisliau, ne medicininėse įstaigose tokiose, kaip „Demetra“, nereikalaujant asmens sveikatos priežiūros licencijos. Teisės aktų pakeitimai padės išplėsti atrankinių greitųjų ŽIV testų prieinamumą, kartu užtikrinant tiriamų asmenų anonimiškumą, kad tokios procedūros nebūtų viešai žinomos ir nepakenktų pačiam pacientui. Pakeitimai taip pat leis užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi nemedicininėse įtaigose, teikiant ištyrimo dėl ŽIV greitaisiais testais paslaugas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: