Centro poliklinikos šeimos gydytoja Elvyra Pavliukovič:

- Avitaminozė – dėl vieno ar kelių vitaminų stokos organizme atsirandanti liga. Jai gydyti būtini sintetiniai preparatai ar kiti vaistai, todėl žolelių nuovirai gali būti mažai veiksmingi. Tačiau kai kurie gamtos produktai gali būti sėkmingai vartojami avitaminozės profilaktikai.
 
Vitamino A atsargomis papildys žuvų taukai, kepenys, pieno produktai – sviestas, grietinėlė, grietinė, fermentinis sūris. Taip pat – kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai.
Vitamino B₆ yra bulvėse, špinatų lapuose, pupose, grūdinėse kultūrose, kalakutienoje, o B₁₂ – tik gyvulinės kilmės produktuose (mėsoje, piene, žuvyje). Augaliniai aliejai, žalios lapinės daržovės, riešutai – vitamino E šaltinis.
 
Vitaminu C praturtinta daug daržovių, vaisių, uogų. Ypač vertingi juodieji serbentai, raudonosios paprikos, brokoliai, žemuogės, citrusiniai vaisiai, česnakai. Šiuos produktus reikėtų vartoti šviežius arba minimaliai termiškai apdorotus, kadangi šis vitaminas yra labai jautrus karščiui, šviesai.
 
Kiekvieną dieną rekomenduojama suvalgyti 5 porcijas daržovių ir vaisių (apie 200 mg vitamino C). Tačiau tyrimai rodo, jog su maistu vidutiniškai vyrai ir moterys gauna atitinkamai 84 ir 73 mg vitamino C per parą. Todėl šio vitamino patariama vartoti papildomai. Tokių preparatų reikėtų nekramtyti, užgerti stikline vandens 30 min. iki miego.

Itin rekomenduojama vartoti erškėtuogių preparatus. Šių uogų šimte gramų yra net 2000 mg vitamino C. Erškėtuogių preparatai padės kovoti su peršalimo ligomis, po bendravimo su ligoniu, patiriant stresą, keliaujant, keičiant aplinką. Vartojimo trukmė – apie 2 savaitės, tačiau ne ilgiau kaip 8 savaitės.
 
Avitaminozė dažnai pasireiškia organizmui nusilpus po ligos, kai aplinkos temperatūra yra žemesnė ar aukštesnė negu įprasta. Taip pat – padidėjus vitaminų poreikiui: sparčiai augant, dygstant ir keičiantis dantims, lytiškai bręstant, padidėjus fiziniam krūviui, esant nesubalansuotai mitybai. Neretai avitaminozę sukelia infekcijos, sunkios, lėtinės ligos (ypač virškinamojo trakto), helmintozės, stresas, plataus veikimo spektro antibakterinių preparatų vartojimas ir kt.
Vitaminų trūkumą rodo tokie nespecifiniai požymiai: nuovargis, nervingumas, irzlumas, padidėjęs miego poreikis, pablogėjęs apetitas, sumažėjęs atsparumas infekcijoms ir kt.
 
Specifiniai konkretaus vitamino deficito požymiai išryškėja vėliau: atsiranda odos, nagų, plaukų pakitimų, virškinamojo trakto veiklos (vėmimai, viduriavimai) bei regėjimo sutrikimų, vystosi raumenų atrofija, rankų, kojų paralyžius, kaulų deformacijos, sumažėja arterinis kraujospūdis, pablogėja nuotaika, atmintis ir kt. Simptomų stiprumas priklauso nuo vitamino stygiaus laipsnio ir tipo.

---

 
Verta žinoti
Vitaminai yra gyvybiškai būtini, jie dalyvauja organizmo fermentų sintezėje, medžiagų apykaitoje, palaiko normalias organizmo funkcijas.
Norėdami išvengti avitaminozės nerūkykite, stenkitės nepervargti, miegokite 7–8 val. per parą, gerkite pakankamai skysčių.
Moksliškai pateisinta kompleksinė vitaminų terapija – gydymas polivitaminų preparatais, kuriuose pagrindinių vitaminų dozės yra suderintos.