Ar žinojote, kad padangas galite priduoti nemokamai

Deimantė Zailskaitė
2016-04-22
Nutirpus sniegui akį ima rėžti pakelėse ir pamiškėse besimėtančios senos ir jau atitarnavusios automobilių padangos, ypač balandžio mėnesį, kuomet vairuotojai suskumba jas pasikeisti naujomis.
Savo ruožtu aplinkosaugininkai įspėja, kad padanga, suyranti per daugiau nei šimtą metų, pavojinga aplinkai ir žmogaus sveikatai, kuomet yra deginama. Gyventojai raginami nekaupti padangų ir jų nedeginti, juolab kad yra saugių ir atsakingų būdų jas sutvarkyti nemokamai.
Ar žinojote, kad padangas galite priduoti nemokamai
Yra trys būdai, kaip padangų atliekas galima sutvarkyti saugiai, atsakingai ir nemokamai. Senas padangas privalo be papildomo mokesčio priimti visi padangų platintojai, tarp jų – prekybos centrai. Nemokamai senos padangos turi būti priimamos, jas keičiant autoservisuose. Taip pat gyventojai jas gali atvežti ir palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių Lietuvoje yra apie šimtas dešimt.

Kaupti neapsimoka
Gyventojų žiniai, yra trys būdai, kaip padangų atliekas galima sutvarkyti saugiai, atsakingai ir nemokamai. Pirma, senas padangas privalo be papildomo mokesčio priimti visi padangų platintojai, tarp jų – prekybos centrai.
Šiuo atveju atiduodamos padangos turi būti skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui, pavyzdžiui, lengvajam automobiliui, o vienetų skaičius – atitikti perkamų padangų skaičių.
 
Antra, nemokamai senos padangos turi būti priimamos, jas keičiant autoservisuose.
Taip pat gyventojai jas gali atvežti ir palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių Lietuvoje yra apie šimtas dešimt.
Tiesa, paprastai šios aikštelės nemokamai priima iki penkių padangų, todėl, prieš veždami atliekas į artimiausią aikštelę, gyventojai turėtų pasiskambinti arba paieškoti informacijos internete, kiek padangų priimama būtent toje aikštelėje.

 
„Pernai suskaičiavome, kad gamtoje, ypač organizuojant akciją „Darom“, arba didelių gabaritų atliekų aikštelėse surinkta daugiau nei trys tūkstančiai tonų padangų. Tai - gana didelis kiekis. Padangos paprastai išmetamos gamtoje arba paliekamos prie komunalinių atliekų konteinerių. Kita problema – kad gyventojai linkę jas kaupti.
Kuo daugiau kaupi, tuo sunkiau bus jas priduoti, nes reikės sumokėti. Esame įvairių istorijų prisiklausę, kaip padangų prikaupę gyventojai bando jomis atsikratyti nemokamai. Būna, kad dalį jų veža vyras, kitas – žmona. Arba sodyboje jose sodina gėles, esame matę, kad išpjausto gulbes. Kaupti jų tikrai neapsimoka, nes kūrybiškai panaudosi vieną arba dvi padangas“, - sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovas Dalius Krinickas.
 
Dar viena problema ta, kad dalis gyventojų susigundo pirkti mažiau kainuojančias dėvėtas arba restauruotas padangas iš turgaus prekiautojų.
„Tai - vadinamoji pilkoji zona. Mūsų įstatymuose yra trūkumas, kad prekiaujant turguje iš užsienio atsivežtomis padangomis, paskui jas restauruojant arba parduodant dėvėtas, nėra mokamas mokestis į valstybės biudžetą. Taigi, nėra gamintojo atsakomybės. Kitaip tariant, nėra kam sumokėti už tų padangų, kaip atliekų, sutvarkymą. Kaip tik su Lietuvos pramonininkų konfederacija kalbėjome šia tema ir bandysime keisti įstatymus, kad už neoficialių platintojų įvežamas padangas taip pat būtų mokamas mokestis į biudžetą.
 
Žinoma, padangos kaina turguje iš karto išaugtų, nes perkant parduotuvėje ar prekybos centruose iš oficialaus platintojo į kainą įskaičiuojamas vadinamasis taršos mokestis, kurį pirkėjas iš anksto sumoka“, - sako D.Krinickas.
Svarbu žinoti, jog perkant turguje iki penkių padangų jas taip pat galima priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai.
 
Skiriamos didžiulės baudos
Aplinkos ministerija nuolat gauna geranoriškai nusiteikusių gyventojų skundų, jog autoservisai arba padangų pardavėjai atsisako priimti panaudotas padangas, už tai reikalauja papildomo mokesčio arba panaudotos padangos yra išverčiamos, pavyzdžiui, pamiškėse. Dar blogiau, jeigu šios yra deginamos – tai ypač kenkia aplinkai ir pačių gyventojų sveikatai, nes išsiskiria kancerogeninės, onkologines ligas sukeliančios medžiagos.
 
„Visuomenės sąmoningumas auga. Turime nemažai pavyzdžių, kai teršėjai nustatomi, gyventojams atsiuntus fotografijas arba filmuotą medžiagą, arba paskambinus telefonu 112, kuomet skambučiai adresuojami aplinkosaugininkams. Tiesa, žymiai dažniau nustatomi atvejai, kai dideli kiekiai padangų surenkami autoservisuose, o po to jų atsikratoma gamtoje. Tokius pažeidėjus lengviau nustatyti, nes juos pastebi gyventojai, kai jie išmeta ne vieną, o šimtą arba du šimtus panaudotų padangų“, - sako D.Krinickas.
 
Pagal nustatytą minimalų žalos aplinkai atlyginimo dydį, už ne vietoje išmestą padangą gali tekti kaip reikiant patuštinti piniginę - atlyginti daugiau kaip 140 eurų aplinkai padarytą žalą.

Savo ruožtu surenkamos padangos iš karto keliauja į perdirbimo įmones Lietuvoje ir užsienyje. Iš jų gaminami įvairūs dalykai, kuriuos matome kiekvieną dieną. Tai yra guminės dangos sporto aikštynuose bei vaikų žaidimų aikštelėse, plytelės, automobilių kilimėliai, kelių atitvarai ir taip toliau.
 
Trūksta informacijos
„Pirkdamas padangas kiekvienas pirkėjas turėtų gauti informaciją, kas vėliau surinks padangas, koks importuotojas, gamintojas už jas yra atsakingas. Ant padangų irgi turėtų būti nurodomas surinkėjas, kuris paskui jas surinks nemokamai. Tai yra apibrėžta netgi Atliekų tvarkymo bei mokesčio už aplinkos tvarkymą įstatyme, bet tai nėra daroma“, - susirūpinusi kalba Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė. – Kiekvienas gyventojas turi teisę nemokamai nuvežti keturias ar penkias padangas į atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra įrengtos kiekviename mieste ir administruojamos regioninių atliekų tvarkymo centrų.
 
Bet kuriuo atveju, jeigu pardavimo vietoje pardavėjas nenurodė, kas surinks padangas, vadinasi, jūs turėsite sumokėti dar kartą. Geriausia vežti ne į aikštelę, o grąžinti pardavėjui. Bet tai priklausys nuo pastarojo sąžiningumo. Jeigu jis neturi sutarčių su gamintoju importuotoju, kuris atsakingas už šių atliekų sutvarkymą, jis paskui gali išmesti atliekas prie konteinerių ar dar kur nors. Tai - atsakomybės ir sąžinės klausimas. Nors praktiškai visose platinimo vietose – ar tai turgus, garažas, ar parduotuvė – perkant padangas privaloma gauti informaciją, kas surinks padangas iš vartotojo, kuris sumokėjo pardavėjui už tų padangų atliekų sutvarkymą.“

 

Ministro komentaras
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas:

- Problema yra mūsų tautiečių mąstymas. Jeigu pilietis nieko kito nesugalvoja, kaip išvežti padangas ir išmesti į pamiškę, man yra nesuvokiama. Iš tikrųjų sukurta nebloga sistema. Visi gamintojai importuotojai, pardavėjai arba autoservisų darbuotojai įpareigoti: kiek jie parduoda arba pakeičia padangų, tiek turi priimti panaudotų. Taigi, piliečiui perkant padangą praktiškai į kainą yra įtrauktas mokestis už jos utilizavimą.
 
Be to, visuose regionuose, visose savivaldybėse yra didelių gabaritų atliekų surinkimų aikštelės, kuriose paprastai priimama iki penkių padangų be jokio mokesčio. Aikštelės paprastai yra nesunkiai pasiekiamos. Bent jau arčiau, nei nuvažiuoti iki miško ir išmesti padangas.
Vis dėlto dar nemažai atvežama dėvėtų padangų, kurių jau nebenaudoja užsienio šalyse, tačiau mūsų verslininkai, jeigu galima taip pasakyti, vertelkos, bando įbrukti pigiai mūsų žmonėms. Nors akivaizdžiai matome, kad lietuviai vis dažniau renkasi naujas padangas ir jomis daug ilgiau važinėja.
 
Kiekvienais metais organizuojame tradicinę talką „Darom“.
Paprastai be visokių kitų atliekų daug surenkame ir padangų. Nemažai jų ištraukiame iš vandens ir pamiškių. Pastebime, kad kiekvienais metais jų akivaizdžiai mažėja. Žmonės, manau, tampa sąmoningesni. Blogiausiu atveju jie palieka padangas prie konteinerio, bent neišmesdami kur nors į aplinką.
Netgi įvairių siūlymų sulaukiame iš gyventojų, aplinkosaugininkų, kad reikėtų įvesti mokestį, kad už vieną padangą, tarkime, būtų mokama po eurą.
 
Taigi, žmonės jas ištemptų iš paupių, suneštų iš miškų. Bet vėlgi – tai būtų neefektyvu, kadangi griautų visą sistemą, nes už atliekų sutvarkymą jau yra sumokama. Aš manau, kad sukurta sistema veikia ir atitinkamai reikia didesnį dėmesį skirti kontrolei.
Be to, galima padangas perdirbti, išimti iš jų nereikalingą tekstilę, metalą ir pačią padangą „sudeginti“ žemoje temperatūroje suardant ir panaudojant gumos granules kitų produktų gamybai. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica