Faktas
Šiemet Latvijoje nustatyta 10 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje 1, Lietuvoje - 13

Viruso plitimo priežastys panašios
Mokslininkų teigimu, patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos. Todėl labai svarbu, kad šalys, kuriose nustatytas AKM, pasidalintų sukaupta patirtimi. Europos Sąjungoje AKM nustatytas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pasak Lietuvos atstovų, dalyvavusių susitikime, visų šalių atstovai pristatė šiais metais nustatytus AKM atvejus ir galimus viruso patekimo į kiaulių laikymo ūkius kelius. Ekspertų teigimu, visose šalyse užsikrėtimo priežastys panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais, nenuplikytais pašarais ar žole.

Mokslininkų teigimu, nors informacijos apie tyrimus kasdien yra surenkama vis daugiau, duomenys kaupiami vadovaujantis tais pačiais kriterijais bei užtikrinama, kad jie atitiktų aukščiausius kokybės standartus, nuodugnaus epidemiologinio ligos ištyrimo vis dar trūksta. Kitas mokslininkų akcentuotas klausimas - kova su AKM plitimu laukinėje faunoje.

Išsamesni tyrimai kitąmet
Susitikimo metu priimti sprendimai: efektyviau naudotis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) turimais resursais ir analogiškomis duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, kurios jau sukurtos dėl kitų ligų tyrimo. Taip pat aptarta, kokie papildomi tyrimai, siekiant išsamesnio epidemiologinio tyrimo, gali būti atlikti. Be to, sutarta, jog remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, ES mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso aprašymą, galimus rizikos faktorius ir panašiai. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta aptarti kitų metų balandį.

---

Komentaras
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas:

- Susitikimo metu buvo aptarta situacija regione ir kokios priemonės dar gali būti taikomos, kad afrikinis kiaulių maro viruso plitimas būtų stabdomas. Šiandien taikomos biosaugos priemonės veiksmingos, nes virusas per metus neišplito tiek daug, kiek, pagal mokslinius skaičiavimus, dažniausiai išplinta.
 
Kovojant su virusu sunkiausia suvaldyti situaciją laukinėje gamtoje. Juk šernų nei pririši, nei kur uždarysi. Taip pat susitikimo metu buvo pristatytas vokiečių mokslininkų tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad kovojant su virusu svarbu ne tik šernų populiacijos mažinimas, bet ir dėl ligos nugaišusių gyvūnų paieška bei surinkimas.
 
Pastebėta, kad kritus šernui kiti šernai juo visiškai nesidomi maždaug dvi savaites, kol neprasideda irimo procesai. Vėliau suradę tokias gaišenas, šernai jas gali suėsti, išknaisioti. Taip užsikrečia patys bei išplatina virusą dar didesniame miško paklotės plote. Todėl buvo nuspręsta nuo kitų metų skirti kompensacijas ir už rastas šerno gaišenas.
 
Mokslininkams žinoma, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas gali išlikti gyvybingas nuo 2 iki 6 mėnesių. Tad laiku nesuradus ir nesunaikinus dėl ligos nugaišusių šernų gaišenų tikimybė marui išplisti didėja. Todėl rekomenduojama imtis dar griežtesnių biosaugos reikalavimų.

Kiaulių ūkių savininkai taip pat perspėjami laikytis griežtų biosaugos reikalavimų, nes tyrimai rodo, kad viruso plitimo priežastys ūkiuose, nesvarbu ar didžiuosiuose, ar mažuosiuose, praktiškai visose šalyse panašios. Ūkininkai ne visuomet laikosi griežtų biosaugos reikalavimų.