„Nuorūkos į kišenę neįsidėsi“
Aplinkos apsaugos agentūros tyrimas rodo, kad nuorūka – toksiškas vandens organizmas, kancerogenas, galintis sukelti ilgalaikius pakitimus.
Klausimas – kaip pažaboti nuorūkomis gamtą teršiančius rūkalius?
„Mano nuomone, reikėtų pradėti nuo švietimo, kad rūkantys žmonės suprastų, jog negerai daro mėtydami nuorūkas. Reikia kalbėti ir apie rūkymo vietas, nes tai susiję su žmonių sveikata. Man atrodo, turėtume grįžti prie Vyriausybėje vykusių diskusijų dėl uždraudimo rūkyti balkonuose. Visi sutiko, kad tai būtų teisinga, bet, nesant galimybės kontroliuoti situaciją, atsisakyta šios iniciatyvos“, - sako aplinkos ministras K.Trečiokas.
„Esu buvęs rūkalius, nors jau beveik penkiolika metų neberūkau, - prisipažįsta ministras. - Puikiai atsimenu, kad jausdavau tokį nepatogumą, kur padėti nuorūką, į kišenę juk neįsidėsi“, - apie būtinybę įrengti daugiau šiukšliadėžių kalba ministras.
Jis paliečia ir kitą skaudų klausimą: „Rūkymo vietų reikia ir prie mokyklų. Gyventojai, kurie gyvena netoli jų, skundžiasi, kad į laiptines vaikai subėga parūkyti. Aišku, čia jau kita problema. Būtų gerai, kad jaunimas iš viso nerūkytų. Bet netgi prie mokyklų turime šitą problemą. Manau, atėjo laikas rimtai apie tai padiskutuoti...“
 
Didžiausi teršėjai
Vienas būdų, kaip išspręsti nuorūkų problemą – nešiojamosios peleninės, kurios ypač prigijusios Japonijoje bei kitose šalyse. Viceministras Linas Jonauskas akcentuoja, kad aplinkos inspektoriai nemokamai dalijo tokias nešiojamas pelenines.
„Yra kelios žmonių grupės, kurios daugiausiai teršia gamtą nuorūkomis. Visų pirma žmonės, kurie rūko balkonuose. Visa tai dažniausiai keliauja į gėlių darželius, veją prie daugiabučių. Kiti žmonės eidami tiesiog mėto nuorūkas, ypač miegamuosiuose rajonuose, kur stovi per mažai šiukšliadėžių.
Neabejotinai tarp labiausiai teršiančių yra vairuotojai, kurie dažniausiai rūko ir nuorūkomis atsikrato pro langą. Išskirčiau ir poilsiautojus, ypač Palangoje, nuorūkas mėtančius į smėlį: galbūt tikima, kad iš jų išaugs naujas cigarečių pakelis?
Paskutinė grupė – į vandenį nuorūkas mėtantys žvejai. Tai pats blogiausias dalykas, nes viena nuorūka gali užteršti kubinį metrą vandens“, - įspėja viceministras.
Remiantis užsienio šalių praktika, nuorūkas galima surinkti ir perdirbti, bet tai brangiai kainuoja. „Jeigu rūkalius sumokėtų už kiekvieną numestą nuorūką, už tas lėšas būtų galima statyti šiukšliadėžes, įrenginėti rūkymo vietas.
Jeigu su jais pačiais susitartume dėl simbolinio mokesčio: tarkime, centas už cigaretę“, - siūlo ministras.
„Žiūrėjau Kovo 11-osios transliaciją per televiziją: labai patriotiškos dainos, minia žmonių ir šalia vienas jaunuolis, plėšiantis cigaretę, jau nekalbant apie tai, kad greta stovinčiam gali striukę pradeginti. Tik dūmai aplinkui eina. Pagalvojau, kad mūsų žmonės labai pakantūs.
Būtų geriau, jei būtume mažiau pakantūs teršėjams. Įskaitant ir nuorūkoms, nes rūkalius jau yra potencialus teršėjas ir jis turi būti labai atsakingas“, - sako ministras.
 
Tarp kitko
Numestas nuorūkas pastebi daugiau nei 80 proc. respondentų.
Nuorūkos erzina daugiau nei 60 proc. žmonių, ypač moteris.