Tiesa, kol jis nekrimstelėjo miestų ir konkrečių ligoninių, sprendimai laukė. COVID-19 pasitiktas gana isteriškai, spekuliantų džiaugsmui praktiškai be kaukių, dezinfekcinio skysčio, medicininės apsaugos priemonių.
Vakar patvirtintų ligos atvejų perkopė pusę tūkstančio, naujų apie penkiasdešimt, mirusių – aštuoni. 108 –tiek vakar fiksuota užsikrėtusių medikų. Tai ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai, slaugytojų padėjėjai. Tai ir atsakymas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Astai Kubilienei į posėdžių salėje nuskambėjusį skurdžios kultūros nusistebėjimą, esą negi jie, išrinktieji, turi rūpintis valytojoms algomis? Tiek to. Seime girdėjome visko. 
 
Galima nurašyti nuovargiui, stresui, baimei prieš netikėtą situaciją. Realus pavojus - valstybė tapo susipriešinusių institucijų įkaitė. Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, savivaldybės - visi tempia ienas į skirtingas puses. Sveikatos apsaugos ministras tursena šalia, gerai, kad bando išlaikyti mandagią šypseną.
Kai tiek skersvėjų, gydymo įstaigos bando suktis, pasitelkdamos pavydėtiną išradingumą. Daugeliui neblogai sekasi.
 
Dvi didžiosios ligoninės – Santaros ir Kauno klinikos - ėmėsi metodinio vadovavimo. Tą daro solidžiai, o, kai reikia, sugeba atstovauti ir visų penkių didžiųjų respublikinių ligoninių reikalus. Net sugeba pajudinti akmeniu pavirtusį rezervą po Valstybine ligonių kasa. Pareikalauti, net trinktelti durimis, kai ponai valdininkai ima kankintis dėl nenumaldomo kaip niežai noro pataupyti. Kaip būtų smagu dėlioti atsiskaitymus už suteiktas paslaugas ne nuo pirmos karantinos dienos. O nuo tada, kai nevikrios rankelės pasirašė, suderino, prasuko paskutinį dokumentėlį.  Verslas tai daro kasdien. Skola yra skola. Ir sutarta viena dyliktoji už paslaugas turi būti sumokėta taip, kaip suderėta.
 
Atgaline data. Lėtos apsukos – tai jau ne paslaugos tiekėjo reikalas.
Sėsk, Jonuk, dvejetas. Šią savaitę politikai viešai apsidirbo prieš visus rinkėjus. Ne dėl algų nesusitarė. Ambicijos protus užtemdė. Klaidą, aišku, ištaisys, ir algos kaip skolos bus mokamos atgaline data. Per ketverius metus taip ir neišmokę dirbti dėl rezultato vis tiek lįs į rinkimus. Matysime vėl tuos pačius veidus. Ir balsuosime. Nes naujų politinėje padangėje nesimato.
 
Nerimsta įtampos tarp didžiųjų miestų savivaldybių ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai matydamas, premjeras Saulius Skvernelis tik ką priėmė į savo kordinacinį štabą merą. Kitame merų vis dar nėra. Nors gaisras jau įsidega. Klaipėdoje dvi respublikinės ligoninės jau kratosi vietos savivaldos noro jose įrengti karščiavimo klinikas. Sutarimo nebus. Uostamiestyje yra ne vienas sveikatos priežiūros centras. Paprastai juose įrengiami šie padaliniai. Kodėl iškilo reikalas čia pasitelkti gydymo įstaigas, aiškinsimės.
Visuomenė ir toliau stebėtinai susitelkusi. Medikus palaiko verslas, menininkai, eiliniai žmonės. Vienybė rodo, kad žmonės jaučia, kokia svarbi ir mažai apsaugota sveikatos apsaugos sistema. Todėl kaip kažkada Sąjūdis ima ją ginti, remti, gerbti.
 
Londone reti praeiviai ir žmonės balkonuose taip pat ploja pravažiuojančiai greitosios pagalbos mašinai. „Palaikykime sveikatos sistemą“, – raginama iš visų žiniasklaidos ruporų visuomenė. Teisybė, ne vien gydytojai, visos grandys  kovoja su COVID-19. Todėl dabar svarbiausias dalykas susitelkimas po savo stogu. Kad gavę įpareigojimą dalintis su mažesnėmis ligoninėmis, didelės nemėtytų trupinių, kad SAM viešieji ryšiai vykdytų premjero pavedimą ir kaip mat informuotų ne tik apie siuntų kiekį. Visuomenei svarbesnė žinia, kiek konkrečiai ir į kokią gydymo įstaigą jos nukeliavo.
Viešumas. Viešumas. Viešumas. Tik jis užgesins rusenančius gaisrus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!