Užtenka internete atsiversti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapį ir pasižiūrėti į net dvi vakar, trečiadienį, paskelbtas pagrindines naujienas. Daugiau nėra. Pirmoji vadinasi „Nerūpestingas vasaros palydovas - lytiškai plintanti infekcija“, skirta, taip ir parašyta, meilės nuotykių mėgėjams, kuriems primygtinai siūloma pasitikrinti, ar „nerūpestingos atostogos nepaliko skausmingų pasekmių“. Šiauliečiai Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis net išleido brošiūrą „Mylėk(is) atsakingai“, kurią paįvairino... anekdotais, nes, autorių nuomone, jie gimsta iš tikro gyvenimo. Žinant, kaip Amūro strėlės laksto po politinio elito lankas, pažadas ją platinti gyventojų dažniau lankomose vietose, visai aktualus. Kita tokia knygutė galėtų būti „Skirk(is) nerūpestingai“. O ką?

Skyrybų dar daugiau. Stogų važiavimo prevencijai pats tas.
Antra ir paskutinė vakar įkurdinta svarbioji žinia „Patarimai, kaip išvengti nemalonaus susidūrimo su vabzdžiais“. Tarsi jis gali būti malonus. Kauno visuomenės sveikatos centras siūlo saliamonišką sprendimą... vengti susidūrimo. Be to, naudoti repelentus - medžiagas, atbaidančias vabzdžius. Genialu. Jau geriau paaiškintų ar parodytų tą keistuolį, kuris mokslo vardan vaikosi po pamiškę uodą, kad būtinai kakta baksteltų jam į nosį! Būtų daug įdomiau.
Kam skirtos tokios, atsiprašant, naujienos? Pacientui, gydytojui, valdininkui, visuomenės sveikatos specialistui, ministrei ar atsakingam už visuomenės sveikatą viceministrui? Jau greičiau uodui į snapą trenksi, nei sužinosi atsakymą. Kažkas už tai gauna pinigus, kurių, sakoma, nėra.

Stabtelėjimas toks ryškus, kad ima graužti abejonės nariuotakojis, ar ligi šiol taip aistringai reformuojama sveikatos reforma nepakratė savo klasterių? Atostogos baigėsi, laukiam nurodymų. Jeigu Vytenis Povilas Andriukaitis ilgai ir kantriai pildė sistemos blogybių bei ydų sąrašą, kurį papunkčiui jau šį rudenį žadėjo pervaryti, Rimantei Šalaševičiūtei dar prireiks laiko įsiminti veidus ar nelietuviškų sąvokų voratinkliais apipintus reiškinius, vėl už pakarpos pagauti klaidas darančius žavius ostapus benderius ir atsijoti retokai šypsenas beišspaudžiančius sistemos variklius. Beje, tokių skirtingų ministrų, kuriuos vienija tik priklausomybė vienai partijai, kaita žadėjo atnešti paliaubų nuotaikas. Tačiau ne sąstingį. Sakykim - tai oro gurkšnis, nes įstaigoms nebereikia viešųjų ryšių akcijų, kuomet privalomuosiuose susirinkimuose spręstų tą patį klausimą - kas yra kyšis ar kaip mandagiau pagarbinti pacientą. Jos pagaliau galės dėmesį sutelkti tam, ko pacientas iš tiesų nori, be to, atiduoda dalį savo uždirbtų pinigų.

Ne tokios jau gražios medikų šypsenos. Išpuoselėtų dantų ir lūpų adresai kiti. Visi juos žino, reitingai užtikrinti, tačiau tai - ne šio savaitraščio segmentas.  
Pagaliau Sveikatos apsaugos ministerija, nors ir daugelio įstaigų steigėjas, bet toli gražu ne šeimininkas, kaip kartais tenka girdėti. Savivaldybių merai taip pat nevengia painioti sąvokas. Jie, kaip ir ministras, VIP politikas, premjeras ir net prezidentė - tai tik žmonės, atliekantys tam tikrą funkciją valstybės vardu. Jie pasikeis - funkcija išliks.
Kai to nesuvokia aukštas pareigas užėmęs politikas, jis pasijunta įgavęs neįtikėtinai daug galių. Pavyzdžiui, gali vienu įsakymu specializuotas, aukščiausio lygio paslaugas teikiančias, vienetines įstaigas su dideliais užtikrintais pacientų srautais paversti burbulinėmis skolininkėmis. Arba susižavėti Australijos draudimo sistema ir metų metais už milijonus aiškinti, kad tai, kas gerai kengūrų kraštui, tiks ir runkeliams.

Bus dar daugiau klaidų, jeigu sveikatos įstaigų vadovai tylės, neišsikovos daugiau sprendimų laisvės. Nors labai įdomu nuolat kištis į kasdienę įstaigų veiklą, politiniam elitui yra kur kas svarbesnis darbas - viešosioms sveikatos sistemos įstaigoms nustatyti stabilias, aiškias, svarbiausia, rinkos sąlygas tenkinančias taisykles, kurios kirstų per pirštus kiekvienam, kuris tik atėjęs jas įsigeistų keisti.

Jeigu tokios taisyklės būtų, o visa Lietuvos sergančiųjų bei didėjanti pensininkų armija kartu su daktarais ir slaugytojomis, vieningu choru užtrauktų ariją „Mes nenorime iš sveikatai skirtų pinigų šiltinti pastatų“, kur kas ketureilį sektų priedainis „pinigai - gydymui, pastatai - savivaldybei ir Vyriausybei“, tuomet reforma niūniuodama taip pat galėtų atsisakyti gyvybę palaikančios lašinės.