Ir vėl matuojamės Sąjūdžio rūbą. Et, dydis visai ne tas, koks buvo anuomet, kai į Baltijos kelią lėkė visi. Na, tie kas liko namuose, tuo nesigyrė ir nesididžiavo.
Dabar daug kukliau. Siekia nebent švarko skvernelį iki kišenės. Mitingo šūkis „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“ - taiklus kaip šūvis. Atsakau - pažadus ir popierinius milijonus. Na, kažkiek pakels algas, jeigu mokesčius sėkmingai surinks.
Panašiai tą pačią dieną pasikeisdami aktyvistams į akis dūmus pūtė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su Premjeru. Žiūriu į savo darbuotojus ir mąstau, kaip jie sureaguotų, jeigu jiems pasiūlyčiau tokį algos padidėjimą su penkiais „jeigu“. Į akis gal nieko nesakytų, bet uždarę duris „fuck‘intų“ ir būtų teisūs.
Organizatoriai - priklausomi nuo aplinkybių žmonės, padarė kniksiuką. Mitingas vyks, tačiau organizuojamas dviem progom. Viena - ypač laiku pasimaišiusi Medicinos darbuotojų diena, kita - noras, anot LMS tarybos pirmininkės Živilės Gudlevičienės, kad reformos būtų aptarinėjamos ne tik uždaruose kabinetuose, bet ir su visuomene.
Ar galima iš Medikų sąjūdžio reikalauti daugiau? Karštoms galvoms, kurios skuba greitai nusivilti, kad mes ne tokie kaip Prancūzijoje. Ten profsąjungos užriaumoja taip, kad priemiestiniai traukiniai sustoja. Paryžius sudreba. Armėnai ką daro! Geras. Džiaugiamės ir palaikom.
Aksominių revoliucijų ekspertai sako, kad reikia bent dešimties procentų aktyvios visuomenės dalies - ir tai įvyks.
Ar mes žinome iš anksto, kiek ateis į mitingus ir kas? „Feisbuko“ draugai, atsitiktiniai laikintojai, kurie kaip virtualios musės tai atskrenda, tai - ne? Einu į juos ir matau geriausiu atveju kokį penkiolika pažįstamų. Tų, kas galėjo ir, atrodytų, privalėjo dalyvauti, - nėra. Medikų bendruomenė - kaip tas supleišėjęs sveikatos apsaugos sistemos buksyras, suraišiotas daugybės mazgų.
Buvusios valdžioje vyriausybės atrinkdavo tokius sveikatos apsaugos ministrus, kurie vairavo sunkvežimį su išpaišytais raudonais kryžiais ant bortų, neturėdami jokios patirties. Vienas mėgo šnapsą, kita rūkė, trečias kovoja ir su šnapsu, ir su rūkymu. Bet visi nuoširdžiai stebėjosi, kodėl mašina be priekinių ratų keistai važiuoja. Efektyvinimas, optimizavimas, finansinių srautų valdymas - tai burtažodžiai, kurie padeda neišdribti iš kėdės ir kiekvienoje kadencijoje įgauna antro šviežumo kvapą.
O kas tie medikai, kuriems rytoj turi būti kažkas pažadėta? Sąjūdis, kuris nesusikalba su Lietuvos gydytojų sąjunga, kitos profsąjungos, ieškančios, kaip čia suspėti su daugiau pastebimais už vieno stalo pasėdėti. Gydytojų vadovų sąjunga, kuri nesugeba, o gal bijo apginti savus. Savo rinkiminius ataskaitinius posėdžius metų metais vertinanti pagal atvažiavusių kviestinių galvų, tegul ir žiovaujančių burnų skaičių.
Kai Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga teismuose įrodė, kad ekonomiškai naudingus sprendimus bausti kvaila, uolūs nario mokesčio skaičiuotojai nei antakiu nekryptelėjo. Pamiršo išspjauti vandenį, kurio prisisiurbė vos išgirdę negerą žinią. Su buvusia Nacionalinio kraujo centro direktore Joana Bikulčiene - ta pati istorija. Tegul dabar graužia nagus tie, kurie jai išrašė siuntimą į Lukiškes. Pažymoms neskauda.
Šioje Sveikatos apsaugos ministerijoje intensyviai dirba tik vienas - Kovos su korupcija skyrius. Nors rezultatai bjauriai apgailėtini, ištampytus žmonių nervus - kaip kokius garbės raštus - jau gali kabinti ant sienos.
Beje, ULAC direktorius Saulius Čaplinskas, sako, pratęsė nedarbingumą dar savaitei. Vyriškas pokalbis, kurį žadėjo A.Veryga, atidėtas. Linkime pasveikti ir sapnuoti gražius sapnus. Be gėjų ir visokių ten „pederastų“.
Dar viena ryški grupė. Rezidentai, jaunieji gydytojai, kurie žino savo rinkos vertę, todėl, būkit ramūs, tikrai negyvens taip, kaip jų ujami mokytojai ar vyresni bendradarbiai.
Krentantys „valstiečių“ reitingai vis dėlto rodo, kad skandalai dėl neišmanymo ganėtinai erzina. Nors kol jie valdžioje, galima sveikatos apsaugos būklę palyginti su išardytu kolchozu. Sunku nebuvo. Bet jį iš griuvėsių atstatyti ir norėti, kad kolūkiečiai su noru jame dirbtų, minkštų kiaušių nepakanka.
Vakar valdžia jautėsi nuleidusi garą, be to, turėjo ko nervintis dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko. Tačiau dėl viso pikto Ministrų kabinetas viens du pritarė SAM pasiūlymui dėl visuomenės psichikos bei elgesio sutrikimų prevencijos. Naujiena - nebeliks narkologinės įskaitos. Aktualu visokių ten mitingų dalyviams, bet tinka ir alkoholikams.
Na, ir pagarba Seimo nariui Dariui Kaminskui, nes praėjo jo siūlymas padidinti PSD įmoką valstybės draudžiamiems žmonėms ir prilyginti ją savanoriškai mokantiems. Pagaliau! Jeigu praeis pro Seimą, valstybei prireiks 100 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Nors ir lašas jūroje, kiek reikia medikams, bet vis dėlto - saujoje.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga įsitikinęs kartoja premjero žodžius: nerimauti dėl algų didinimo pagrindo nėra. Nuo gegužės pirmosios medikams atlyginimai didės 20 proc. Daugiausiai turėtų apsidžiaugti tie, kurių atlyginimas mažiausias.
Nežinau, kaip pas jus, bet pas mus geriausiai dirbantys uždirba daugiausiai.
Premjeras nustebo, kad yra tokių medikų, kurie uždirba po tris tūkstančius per mėnesį. Na, šitie tikrai gali palaukti. Kodėl? Žvilgtelkit pro langą į tuos jaunus įžūlius veidus. Jų akys kitokios. Nes šita karta nežino, kas yra klusnaus bėdžio sindromas. Ir, duokdie, niekada juo nesusirgs.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: