Tad, kas gi po tomis raidėmis slepiasi? Britiškoji spec. literatūra šifruoja taip: „Attentiondeficit hyperactivity discorder“. Lietuviškai aiškinama daug paprasčiau: girdi, tai aktyvumo bei dėmesio sutrikimas, pasireiškiantis užmaršumu, hiperaktyvumu, aplaidumu, išsiblaškymu. Ir t.t.
 
Na, ne visi apie save pasakys, kad yra hiperaktyvūs. (Tik, ko gero, norėtų tokie būti!). O kas išdrįs pasakyti (sau), kad nėra šiek tiek užmaršus? O kas nenorėtų būti mažiau aplaidus ir ne toks išsiblaškęs? Abejonės ir neatitikimai dar tik prasideda. Mat kiekviename moksliniame rašiny ar plačiajai publikai skirtame straipsnyje pabrėžiama: liga būdinga (ir prasideda) ankstyvoje vaikystėje. O paauglystėje ir brandžiame amžiuje – jau tik tęsiasi. (Jei šioje vietoje dar imčiau kalbėti apie artimiausią ADHD „giminaitį“ – autizmą, kuris kažkodėl taip pat tik vaikams priskiriamas, diskusijų raizgalynėje kartu su skaitytojais ir nuskęstume).
 
Vis dėlto norisi dar ne tik paplaukioti, bet ir giliau į ADHD panerti. Žinoma, tik perkeltine prasme. Todėl dabar keli sakiniai apie ligą.
 
Kas atsitinka, kai imame, anot daktarų, „nebekoncentruoti dėmesio“? Mums būna sunku susikaupti ties vienu darbu. Visur vėluojame. Kambariuose ir butuose – pilna netvarkingai išmėtytų daiktų, kuriuos „imsime tvarkyti rytoj“. O jei jūs jaučiatės sveikas ir kalbate su jau šiek tiek į ADHD panirusiu, jums atrodo, kad jis jūsų visai nesiklauso ir negirdi. Ne tik atrodo – taip ir yra.
 
Dar vienas ligos požymis – hiperaktyvumas. Tai – negalėjimas išsėdėti ramiai paskaitoje, susirinkime ar net kine. O sprendimai darbe ir šeimoje – kasdien vis labiau neapgalvoti, vis impulsyvesni...
 
Kiekvieno mūsų kiekvienai dienai būtinai atitenka ir vienas kitas nemėgstamas darbas (bulves nuskusti ar marškinius išlyginti). Tik ne ADHD „bakterija“ užsikrėtusiam! Jei tokio darbo jis imtųsi (žinoma, nesiima), jam pasirodytų, kad tai – kančia nepakeliama. Net fizinė. O moralinė – dar didesnė...
 
Žinau, kad tam tikra skaitytojų dalis ką tik išvardytų požymių jau ieško. Savyje. Pasiseks tiems, kuriems visuomet ligų ieškoti pasiseka. Abejojantiems (dar iki galo nesuprantantiems, jog ir jie analogišką „užkratą“ savyje, GALBŪT, nešioja) – dar keletas detalių. Neretai pasitaikantis ligos požymis yra neramios jūsų... smegenys. Net didelio susikaupimo reikalaujantį darbą dirbant jos (smegenys) būtinai sureaguos į už lango praskrendantį paukštį. Arba į iš už vonios kambario sienos atkeliavusį vos vos girdimą garsą: tai kaimynė įjungė skalbimo mašiną. Bet dažniausias nuokrypis yra toks: jūs dirbate, o galvoje visai be priežasties ima skambėti gerai žinoma melodija („Mūsų meilė ne viena, kaip kava ir arbata...“). Ir jūs kažkodėl burnoje imate jausti ir kavos, ir arbatos skonį. Vienu metu! O tame jau tikrai yra... kažkas neteisinga.
 
Sudėtingi pavyzdžiai. Bet, tikiu, jie padės suprasti, koks ir jūs ligotas... (Patikėjote tuo teiginiu? Visai be reikalo: tai netrukus paneigsiu). Bet prieš paneigimą – žodžiai apie dar vieną ryškų ADHD pasireiškimą – impulsyvumą. Čia apie tai, kad veiksmas pirmiausia atliekamas, o tik po to apgalvojamas. Sakote, kad jums taip nebūna? Tada prisiminkite, kiek sykių namo grįžę ir pirkinius ant stalo išsidėlioję pamatote – tos prekės visai nereikėjo.... Ir jūs nežinote (neatmenate), kaip nusipirkote tą skanųjį, bet daktarų jums nerekomenduotiną pyrago gabalą... Impulsyvumui – kaip niekam kitam – lengviausia tapti patologija. Blogiausia, kad jis veik visuomet pereina į antrinius emocijų, mokymosi ar elgesio sutrikimus.
 
...Dar tik pusė tradicinės apimties teksto parašyta. Bet ar jaučiate, kokį spaudimą patiriate? Ar neatrodo, kad autoriaus privilegijomis besinaudojantis žurnalistas visokeriopais būdais bando įpiršti jums nesamą ligą? Neigiu tai. Ir įrodymus „prisegu“: štai – trys citatos iš rimtų mokslinių straipsnių rimtuose žurnaluose.
 
„...Analizuojant neurovizualinių tyrimų duomenis, įrodyta, kad ADHD yra susijęs su struktūriniais galvos smegenų pokyčiais: ligoniams nustatomas bendro galvos smegenų tūrio – vidutiniškai 4 procentais – sumažėjimas...“.
 
„...ADHD sutrikimas turi ir psichosocialinių padarinių: tyrimais įrodytas blogesnis funkcionavimas darbinėje bei socialinėje sferose ir pastebėtas delinkventinis elgesys“ (Delinkventinis – pažeidžiantis elgesio normas, bet visuomenei nepavojingas – H.V.).
 
Trečioji citata – apie ADHD šaknis ir ištakas. „Nėra tvirtų įrodymų, kad ligą sukelia tam tikra auklėjimo forma, – rašo JAV mokslininkė T.Thompson, – ekspertai neatmeta, kad ligos atsiradimą lemia genetika.“
 
Ar turime dėl tokių pareiškimų rūpintis? Ir gal ne gydytis reikia (šiame rašiny apie gydymą net neužsiminta, tačiau jis yra, ir yra sudėtingas), o tiesiog ramiai gyventi su savo išsiblaškymu. Su nedėmesingumu. Žinoma, gerai būtų jų žymenis iki minimumo sumažinti. Gerai būtų, jei labiau dėmesį mokėtume koncentruoti. (Šito galima išmokti, o štai išsiblaškymui įveikti gali net medikamentų prireikti).
 
Ir apie du vaistus. Ar jie medikamentiniai, nuspręsite patys. Jau minėta tyrėja T.Thompson su kolege S.Pearson tyrė ADHD sindromą turinčius JAV karius. Išvada: simptomai sumažėjo (o kai kuriems po pusmečio net išnyko), kai sergantieji ėmė reguliariai vartoti... kavą. Karių reakcija ir dėmesio koncentracija pagerėjo tris kartus, dėmesio išlaikymas tapo dukart ilgesnis.
 
Antrasis vaistas – dalinis ar visiškas cukraus atsisakymas. (Rekomenduojamas visomis be išimties ligomis sergantiems).     
 
Pasauliui tas ADHD sindromas – ne naujiena. Kai kurios garsenybės net didžiuojasi jį turėdamos. Kita vertus, sindromas pateisina ir neišsipildžiusius lūkesčius. Po sindromu galima net nuodėmes, jei jos nedidelės, paslėpti. Nes puikiai „paslepiame“ (paprasčiausia, negalvojame apie tai), kad nešiodami savo nuodėminguosius kūnelius mes ne tik juos nešiojamės, bet dar – kiekvienas! – nuo 2 iki 3 kilogramų... įvairiausių bakterijų.
 
Dabar beliko pavardinti asmenybes, kurios nenorėjo ar nenori slėpti, turinčios šitąjį ADHD – aktyvumo bei dėmesio sutrikimo sindromą.
Tai – Bilas Geitsas, Džastinas Timberleikas, Karolis III, Paris Hilton, Silvestras Stalonė, Albertas Einšteinas, Vinstonas Čerčilis, Elvis Preslis, Maiklas Jordanas, Džo Lenonas. Ir kiti.
Jie daug nuveikė, kad pasaulis būtų gražesnis. Ir jūs tiek pat galite!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!