Voronavirusas

Henrikas Vaitiekūnas
2020-03-20
Be reikalo apsidžiaugėte: klaidos šio rašinio pavadinime nėra. Tiesa, kalbininkai priekaištų turės. Tačiau, jei seks Vyriausybės pavyzdžiu ir prisimins, kad gyvename visuotinių atlaidų dienomis, prieš šį nediduką kalbos normų pažeidimą gal ir užsimerks. O dabar - apie viską iš eilės.
Voronavirusas

Žinoma, pradėsime nuo „Koronos“. Virusas Lietuvoje dar kaip reikiant net neįsibėgėjo, o negatyvo ir baimės visuomenėje - daug. Širdį, polėkius ir dvasią spaudžia saviizoliacija. Reikia pozityvo. Ir gal būtent dėl to pozityvo (o gal - dėl rimtos veiklos trūkumo) vienos svarbios ministerijos visai nemažas valdininkas - rusiškų tinklalapių prisiskaitęs ir analogiška kalba YouTubo prisižiūrėjęs – nutarė tautą palinksminti. Per TV žinias paskelbė Lietuvoje dar negirdėtą idėją: reikia, girdi, skubiai būrius varnų apmokyti. Kad jos – būdamos tarp paukščių pačios gudriausios – nedykaduoniautų, o valstybei ir ministerijai (taip pat mūsų tvarkai bei sveikatos apsaugai) naudą neštų.
 
- Suskaičiavau, - žurnalistams pasakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius. - Aplink savo namą vaikščiodamas surinkau beveik tūkstantį nuorūkų. Bet ne aš turėčiau tas nuorūkas rinkti: tai daryti galėtų specialiai apmokytos... varnos. Žinoma, po to reikėtų gardžiu kasneliu joms už tą darbą atsilyginti: kai atneš varna gatvėje rastą nuorūką į sutartą vietą, čia jos jau lauks skanėstas. Dėl šio svarbaus reikalo aš, kaip ministerijos kancleris, jau turėjau susitikimų. Taip pat šią gražią iniciatyvą aptariau ir su pavaldiniais, – tiesiai į TV kamerą su įkvėpimu pasakė ministerijos kancleris ponas A.Mockevičius.
 

Bet žurnalistai dabar jau išmokyti yra ne vieną, o dvi ar net tris nuomones apie kiekvieną naują idėją surinkti. Todėl ir surinko.
Simonas Gentvilas: „Mokesčių mokėtojų pinigus atiduoti varnų mokytojams? Gal jis iš kosmoso nukrito?“
Žurnalistų užkluptas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika klausimo apie varnas tikrai nesitikėjo: galima buvo įtarti, kad apie kolegos-žaliavalstiečio iniciatyvą jis išgirdo pirmąkart. Ir todėl bandė „moksliškai“ išsisukti. „Reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę“, - visai nejuokingai pajuokavo ministras.
 
Ornitologas Gediminas Petkus taip pat stebėjosi:
- Vieną varną gal ir aš išmokyčiau, - sakė jis. – Bet kad kas nors visą jų armiją išdresuotų – pasaulyje negirdėta...
Šioje vietoje šitas keistas rašinys jau ir galėtų baigtis. Beliktų tik pavadinimą paaiškinti, ir pasakyti, kad ministerijos kanclerio žiūrėtuose YouTubuose rusiškoji „vorona“ ir yra pati tikriausioji lietuviška pilkoji varna. Tikras Voronavirusas!
Bet prisimenu tikrąjį virusą ir žinau, kad daktarams, ligoniams ir net dabar į poliklinikas nebeįleidžiamiems pacientams norisi nors menkučio atokvėpio. Norisi – kaip ta močiūtė sakė – nuo tos Koronės atitrūkti. Ir ką nors smagaus paskaityti. Todėl dabar, kai ministerijos kancleris jau pašieptas, pabandykim jį įsivaizduoti ne žinių, o kokioje nors priverstinai atostogaujančių moksleivių ir jų tėvelių žiūrimoje TV laidoje. Jei kancleris dar daugiau varnomis pasidomėtų, galėtų būti netgi įdomus priverstinai atostogaujantiems moksleiviams bei jų tėveliams. Pavyzdžiui, toks...
 
Turėtų nustebinti jau pirmasis skaičius: ar žinote, kad paprasčiausios pilkos lietuviškos varnos išskleistų sparnų ilgis gali siekti net metrą? Laisvėje jos gyvena 3-5 metus, kartais ilgiau. Nepainiokite su varnais, kurie, anot senolių pasakojimų, išgyvena ir 200 metų. Mokslininkai jau nebesiginčija dėl fakto, kad patyrusi varna yra sukaupusi tokį žinių bagažą ir turi tokį protą, kad viktorinoje – jei kalbėti mokėtų – tikrai nurungtų bet kurį keturmetį vaiką. Sumanumu ir ateities numatymu jos pralenkia net šimpanzes. Bet į didžiąją zoologiją taip pat neisim. Geriau apie riešutus, kuriais, besivoliojančiais ant kelio nusistebi dažnas Lietuvos vairuotojas. Varnos vagia tuos riešutus. Bet perskelti negeba. Tad arba meta iš aukščio – kad skiltų, arba padeda ant kelio, kad automobiliai kevalus sutraiškytų. Ir tada branduolius sulesa.

 
Apie ateities numatymą užsiminiau, tad turiu paaiškinti. Su varnomis buvo atlikta nemažai eksperimentų ir nustatyta, kad kai kurie šių paukščių, siekdami numatyto tikslo, sugeba atlikti net iki devynių nuosekliai vienas po kito einančių veiksmų.
Varnos jums nepasiseks lengvai įvilioti į spąstus. Ji – nepatikli, ir net maistą (jei dėl jo kovoti nereikia) knaibo atsargiai: tikrina, ar jis nėra pavojingas.
Apie dresūrą: tikrai būta prijaukintų varnų, kurios pagal komandą nuimdavo svečiui kepurę, o po to atnešdavo jam – jei šeimininkas paliepė – šaukštą arba šakutę. Tai – ne išgalvota, o mūsų garsiojo gamtininko Tado Ivanausko aprašyta. Tačiau taip galima išmokyti vieną varną. Na, gal dvi. Ties tuo ministerijos kanclerio fantazijos turėjo ir pasibaigti. Bet gi ne apie jį čia: toliau - apie varnų moralę. Norėk-nenorėjęs, bet tos moralės arba visiškai nėra, arba apie ją geriau nutylėti. Na, vagia jos. Ir neprastai, o rafinuotai. Mūsų kaimuose jos garsios kaip vištų kiaušinių ir vos tik išsiritusių viščiukų grobikės. Negali pykti – taip gamtos surėdyta. Bet yra dar kita varniškos išminties pusė: vagia iš savų. Paslapčia, viena koja tarsi kažką kasinėdama žiūri, kur kaimynė maistą slepia. O toliau – visai žmogiški žaidimai prasideda: apgauk kitą arba pats būsi apgautas!

 
Dabar apie tai, ką turime visi žinoti. Jos geba atskirti ir įsidėmi žmonių veidus. Jei padarėte joms ką nors blogo, tai – nepatikėsite! – ir po penkerių metų jus atpažins bei atkeršys.
Dar vienas keistokas varnų įprotis – susirinkti aplink žuvusį gentainį. Mieste tai nėra ryškiai matoma, bet, gyvenantys kaime apie tai pakalba. Būdamos aplinkos analitikėmis, varnos susirenka apie su šiuo pasauliu atsisveikinusią giminės nelaimėlę, kad išsiaiškintų žūties priežastį: kas toje vietoje yra pavojinga ir ką reikia įsidėmėti, kad pavojus kitoms negrėstų.
 
Dar vieno teiginio neleis suklastoti medžiotojai: tik du gyvūnai – vilkai ir varnos – iš pusšimčio metrų supranta, kada medžiotojas rankoje laiko lazdą, o kada šautuvą. Galite pabandyti patikrinti. Tik retkarčiais medžiojantys paukščius tenebando prie varnų eiti rankoje lazdą teturėdami: jei jos matė, kai nešėtės negyvą jų giminaitį, sulauksite keršto. Po metų ar po penkerių – taip pat.
Pabaigoje – apie baltą varną. Neabejoju, kad tokį posakį girdėjote. Būti baltai varnai (genetika) reiškia sunkią lemtį. Tuomet ir saviškiai jūsų ima vengti.      
Tikiuosi, kad ministerijos kancleriui taip neatsitiks.
 

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica