Jeigu jums atrodo, kad puikiai žinote, kokia yra jūsų automobilio spalva, ryžkitės eksperimentui: pabandykite nudažyti į šaligatvio atbrailą nubrauktąjį bamperį. Nesėkmė garantuota. O dažniausias atsitikimas yra toks: nors dėl spalvos su meistru tikrai sutarėte, kuomet atėjo metas automobilį atsiimti, pastebite, kad spalva vos vos, šiek-tiek, bet skiriasi. Žinoma, jei nesate daltonikas. Bet rašinys yra ne apie šią ligą: grįžkime prie spalvotųjų automobilių.
Asmeninis H.V. patyrimas: turėjau galimybę pasirinkti iš dviejų autentiškų automobilių. Abu idealūs. Abu tų pačių gimimo metų. Bet juodas „bumeris“ kainavo lygiai 2 tūkst. eurų brangiau. Todėl, kad juodas. O raudonas – 2 tūkst. eurų pigiau. Todėl, kad raudonas. Spėti, kurį pasirinkau, nebūtina.
Raudonos spalvos atspalvių yra apie 400. Sunku patikėti, bet iš viso spalvų ir jų atspalvių yra per 100 tūkst. Ir dabar skelbiu naujieną, kuri net daugeliui senų vairuotojų bus negirdėta. Kažkur jūsų automobilyje yra paslėptas spalvos kodas. Jis priklauso nuo transporto priemonės pagaminimo metų. Bet rasti bus sunku. Nes kažkodėl (?) tas kodas kiekvienos markės automobilyje slepiamas vis kitoje vietoje. Bet jis tikrai yra. Tuo apie automobilius ir baigiame. Jei kitų daiktų – rūbų ar sienų – spalvos jūsų nedomina, tuoj galėsite skaitymą baigti. Nes tiems, kurie skuba, išvadas pateikiu iškart. Jau dabar.
Raudona spalva reiškia valdžią arba jos troškimą. Oranžinė – kokybę. Geltona – pozityvų žmogų, ir tokią pat jo nuotaiką. Žalia – gyvybės spalva. Žydra – komforto ir poilsio. Mėlyna – tai patikimumas (beveik visų prezidentų kostiumų spalva). Violetinė – ištaigingiausia. Reiškia turtą. Bet su ja – kaip ir su pinigais – reikia elgtis atsargiai. Štai čia ir buvo esmė. Betgi nesinori skaitytoją iškart prarasti. Todėl specialiai jums – nepaaiškinama įdomybė: jei draugams pasiūlysite išsirinkti mėgstamą skaičių arba spalvą, yra 80 proc. tikimybė, kad gausite tokį atsakymą – septyni. O 90 proc. pasirinks mėlyną spalvą. Galite patikrinti.
Apie spalvų poveikį ir jų keliamas asociacijas. Iš pažiūros – tema padėvėta. Tačiau galite atverti akis ir pagalvoti, pavyzdžiui, apie antrąjį rinkimų turą. Arba apie cepelinus. Tam tikrai daliai Lietuvos svečių cepelinai atstumiamai atrodo dėl negražios pilkos spalvos. Dėl analogiškos nuolatinės lietuviško dangaus spalvos galbūt padidėjo net migracija. Dar išdrįsiu teigti, kad, jei antrojo rinkimų turo diena bus saulėta, rezultatams tai turės įtakos. Nes tam tikra rinkėjų dalis per lietų nekiša laukan nosies. Nes apniukusią dieną apniukusiais mums rodosi ir kandidatai į Seimą. Su nespalvota diena susieti galėtume ir kitus savo poelgius. Vis dar tikrinamas pavyzdys: bet, atrodo, nė vienoje vienmandatėje šiemet pergalės dar neiškovojo kandidatas, nuotraukose rodęsis... su rudos spalvos kostiumu. Nes ta spalva prastoką skonį rodo. Galbūt. Jei norėtumėte dėl teiginio ginčytis, (paveiksliukų rašiny nėra ir nebus) savais žodžiais papasakokite, kaip įsivaizduojate šviesiai violetinę ir... violetinę spalvas. Įspėju: skiriasi jos neįtikėtinai! O jei dar paprašyčiau jūsų papasakoti apie purpurinę? Kiekvieno žodžiai būtų vis kitokie. Beje, kaip nupasakosite pasaulyje žinomą ciano spalvą? Bijau, kad teks googlinti...
Visi tie pastebėjimai veda prie indų mediko D.Ghadialio pasisakymo, kuris yra toks: mūsų smegenys spalvas priima taip pat, kaip mūsų skrandis priima maistą. Kiekvieno – vis kitaip. Ir tai priklauso nuo rasės (kartais – net tautybės), nuo gyvenamosios vietos, klimato, ir šeimos ar tautos tradicijų. Elementarų pavyzdį žinote: gedulo spalva Japonijoje - balta: ir karstai balti, ir baltas maistas patiekiamas, ir, paprastai, į laidotuves apsirėdoma baltais drobiniais rūbeliais.
Lietuvoje tik sąlyginai neseniai ėmėme vengti pilkos aprangos. Raudonais švarkais kadais puošęsi pirmieji Lietuvos turtuoliai – tuomet biznio berniukais vadinami – dingo amžiams. Tad dabar povo spalvos rūbai pakenčiami tik tuomet, kai jais apsirėdo Rytis Cicinas arba KK2 laidos vedėjas. O daugelio ignoruojama ar senoviška vadinama juoda apranga rodo tik du požymius: arba jūs iš tikrųjų išsiruošėte į laidotuves, arba – be jokių kompromisų – esate visa galva aukštesnis (žinoma, ne ūgio prasme) už visus kitus to vakaro svečius. Čia buvo tik apie vyrų aprangą. Moteriškoji mada yra kitokia.
Bet ateina laikas duoklę atiduoti ir tam, kam dirbi. Dabar bus apie spalvas ir sveikatą. Ir tai yra svarbu. Pradėsiu nuo to, ką reikėjo jau kiek anksčiau aprašyti: apie patalynės spalvas. Toji – anksčiau kiek negatyviai aprašyta JUODA spalva – miego ir meilės reikalams tinka labiausiai. Detaliems paaiškinimams nelieka laiko. Bet vyrai supras. Nes jie žino, kad juodi moteriški intymūs aprėdai geriau už raudonus veikia. Tad ir bendrojo sveikatingumo patarimas taip bus panašus: RAUDONOS spalvos venkite. Nes ji yra pavojinga padidėjusį kraujo spaudimą turintiems; yra avaringesnė (kai kurių automobilių prietaisų skydeliai naktį šviečia ne žaliai ar geltonai, o raudonai). Beje, RAUDONA kenkia ir jūsų piniginei. Nes prekybininkai žino: bet koks raudonas signalas - tai skatinimas pirkti. (Patikrinkite rytoj parduotuvėje: nuolaidas rasite ryškiai raudonai pažymėtas).
Ypatinga mūsų sveikatai yra ŽALIA spalva. Ji ir gydo, ir atsipalaiduoti padeda. (Ir chirurgai žaliai pasipuošę: kad mažiau gąsdintų?) Spalvų terapijos specialistai teigia, kad ši spalva plečia kapiliarus, gerina kraujotaką, tinka akių ligomis sergantiems, gydo nemigą ir net impotenciją. O žmonės, mėgstantys ŽALIĄ, visuomet yra ekonomiški (taupūs), švelnūs bei kolektyviški.
Bet medicinoje populiaresnė už žalią yra MĖLYNA. Nes vaistams padeda, kuomet gydytojai bando mums „numušti“ temperatūrą. MĖLYNA sumažina galvos skausmus. Ir, anot gydytojų, saugo mus nuo visų kitų bėdų. Daktarai sako, kad šitą teiginį turi kuo pagrįsti. Nes geriausiose pasaulio draudimo kompanijose visuomet vyrauja mėlynos sienos arba mėlyni užrašai.
Apie visas spalvas – nespėsim. Bet būtini yra žodžiai apie ROŽINĘ spalvą. Ją visuomet rasite reklaminėse skrajutėse, skirtose jausmingoms moterims. Žinoma, tai nestebina. Tačiau stebina, kad būtent šia spalva yra dažomos kameros JAV, Šveicarijos, Vokietijos ir Australijos kalėjimuose. Todėl, kad sakoma, jog ROŽINĖ spalva mažina agresyvumą.
O dabar - klausimas tiems, kurie visą rašinį paskaitė. Ar gebėsite atsakyti, kodėl 1973-aisiais, kuomet Vilniuje duris atvėrė pirmoji ir tuo metu didžiausioji universalinė parduotuvė (VUP), visuose keturiuose jos aukštuose pardavėjos dirbo, pasipuošusios keturių skirtingų spalvų uniformomis?
Teisingas atsakymas - kitą savaitę. Diskusijoms laiko turėtų pakakti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: