Tikiu, kad nesate pamiršę vienos didžiųjų nuodėmių – tingėjimo. Į mirtinų negerovių sąrašą tinginystę kadaise įtraukęs popiežius Grigalius suteikė jai septintąjį, paskutinį, sąrašo numerį. Ir mums, vis ieškantiems pasiteisinimo bei nuodėmių atleidimo, tai leidžia kiek atsipūsti: galvojame, kad tai turbūt dar ne pati didžiausioji mūsų yda. Paguodžiam taip save ir... vėl tingim. O gal nė guosti, nė galvoti apie tai nereikia?
Šv. Tomas Akvinietis (13 a.) teigė, jog tinginystė – proto nerangumas, dėl kurio žmogus apsileidžia. Tiesos yra, bet pernelyg abstraktu. Šiuolaikiniai filosofai konkretesni: jie kaltina 21-ąjį amžių, kuris, girdi, privertė tingulį slėpti po užimtumo ir nuolatinio lėkimo kauke. Dar mokslinčiai sugalvojo, kad tinginystė gali būti visokia: intelektinė, dvasinė ar paprasta – kūniškoji. Galbūt. Patys nuspręsim. Bet rūpi mechanizmas: kas atsitinka, kad dirbom, veikėm ir staiga rankos nusvyra?
Tinginystės tyrinėtojai (pasaulyje jų nemažai, bet nieko naujo nebesugalvodami, dabar jie yra aprimę) pagrindines reiškinio priežastis yra aprašę. Priminsim, kad galbūt atpažintumėte savąją.
Tingėti verčia nesėkmės baimė: „O jei nepavyks?“. Imame atidėlioti ar kitų, lengviau įveikiamų darbų ieškoti. O gal paprasčiausiai pervargote ir jūsų organizmui vitaminų trūksta? (Taip paprasta nesėkmes suversti nuovargiui, negalvojant, kas dėl to nuovargio kaltas). Dar: dažna tinginystė dažną užklumpa dėl... motyvacijos nebuvimo. Bet visa tai labiau panašu į teorinę tinginystės pusę. O tikroji, kasdienė, arčiau, nei manote. Tik ar įžiūrite ją?
Du trečdaliai Lietuvos tėvų psichologams prisipažįsta, kad yra pernelyg pavargę, jog po darbo dar žaistų su vaikais ar anūkais. 39 proc. Lietuvos šunų savininkų teigia, kad išvesti vakarais gyvūną pasivaikščioti – kančia. Net 72 proc. lietuvaičių renkasi liftą tuomet, kai reikia pakilti vos į antrą aukštą. O vienas iš šešių sako, kad sugedus nuotolinio valdymo pultui nebežiūri televizoriaus. Ketvirtadalis 40-mečių dėl energijos trūkumo atsisako intymaus artumo su partneriu. Nuovargis ar... tinginystė?
Dabar pastraipa, kuri daugeliui patiks. Nes tinginystę bandysim moksliškai paaiškinti. Specialistai teigia, kad tingėjimas atgraso žmogų nuo galimybių ribos peržengimo. Mat tam tikrais gyvenimiškais atvejais įsijungia biologiniai stabdžiai. Jei jų nepaisysi – mirtis. (Teorinėse knygose situacija lyginama su elektros saugikliais: sukyla įtampa – saugikliai „išmušami“). Psichologai sako, kad tokia būtinąja pertrauka privaloma pasinaudoti. Bet čia ne pabaiga: plėtojantys teoriją toliau kalba apie energiją. Ir net ištisus puslapius biocheminių formulių pateikia. Tačiau bendrajam supratimui turėtų pakakti tiesos, kurią prieš 115 metų paskelbė vokiečių fiziologas Maksas Rubneris. Po ilgamečių tyrimų jis priėjo išvados (faktais įrodė), kad greiti gyvūnai gyvena trumpiau už lėtuosius. M.Rubnerio tyrimams pritarė ir kitų kraštų mokslininkai: nustatė, kad koncentruodamiesi ties kokia nors rimta užduotimi sunaudojame itin didelį kiekį energijos. Organizmas tai pajaučia. Ir tam tikru momentu pasako mums „stop“. Tas „stop“ ir yra tiesioginis tinginystės pasireiškimas. Arba – savisauga.
Dar vienas keistas, bet logiškas tinginystės „pliusas“: ji – progreso variklis. Nes kaip kitaip, jei stengiamasi kuo mažiau energijos sunaudoti kuo patogesniam atradimui? Ar ne „iš tingėjimo“ radosi skalbimo mašinos ir šaldytuvai, dviračiai ir automobiliai?
Ta pati problema iš kitos pusės: tik rašydamas šią apžvalgą pirmąsyk sužinojau apie mano iki šiol Lietuvoje negirdėtą ir nematytą paukštį – karetaitę. Pasirodo, pilkas ir energingas lietuviškas žvirblelis per ketverius gyvenimo metus (maždaug tiek ir gyvena) sudegina tiek energijos kiek pilkoji papūga per 80 gyvenimo metų.
Bet mes ieškome sunkiau pastebimų tingėjimo priežasčių. Tai, pavyzdžiui, gali būti ir šio amžiaus rykštė – depresija. Dar vienas medicininis momentas: jei pajutote, kad vis dažniau traukia sofutė, o ne pasivaikščiojimas parke – pats laikas patikrinti cukraus kiekį kraujuje: tai gali būti diabeto požymis. Apie tinginystę darbo vietoje jau rašiau: darsyk perverskite užduotis, kurias gaunate iš viršininko. Padarykite radikalias išvadas, pakeiskite situaciją. Arba jei pasiseks – viršininką.
Dabar apie dažniausią tingulio priežastį, į kurią tik kiti mums gali pirštu parodyti. Patys kažkodėl jos nematome ir pagrindinių klausimų sau užduoti negebame. Štai tie klausimai: kodėl turėčiau TAI daryti? Ar tikrai noriu TAI daryti? Ar privalau TEN eiti? Ar man reikia SU JAIS būti? Nustokite veikti prieš savo valią. Ir tingulys praeis!
O jei nepraeina ir jūs vis dažniau į gyvenimą įlendantį asmeninį tingulį norėtumėte išvaikyti – receptų turime. Štai jie.
Sako (patvirtinimų faktams neturiu), kad tingulį ir jo sukeltą nuobodulį gerai išvaiko teisingas darbo organizavimas. Maždaug toks: pirmiausia imkitės pačios sunkiausios užduoties; nesistenkite visko atlikti idealiai (bus gerai, jei įvertins ne „labai gerai“, o tik „gerai“); nustatykite darbo grafiką ir jo laikykitės; suplanuokite darbo pertraukas.
Receptas viršininkams. Prieš pavaldinį pavadindamas tinginiu ir jį už tai pasmerkdami, turėtumėte to „tinginio“ paklausti, kas skatina jį nieko nedaryti. Ne vertinant, o siekiant suprasti.
Receptas nukentėjusiems ir tinginiais apšauktiems. (Reikalaujantis komunikacijos įgūdžių). Psichologas M.Daugelavičius siūlo jus įžeidusiam paaiškinti, kad dažnai tinginiu būva apšaukiamas žmogus, kuris paprasčiausiai mėgaujasi gyvenimu kaip nesugadintas vaikas. Toks, kuris nenori draskytis, nes iš to nepatiria džiaugsmo: jam maloniau gulėti saulutėje ir šildytis. Taip gyvendamas jis laimingesnis.
Receptas mąstytojams. Psichologė G.Juodytė teigia, kad žmogus, kuris dirba protinį darbą, vargu ar pailsės, gulėdamas ant sofos. Jam reikia judesio: į kalną kopti, tenisą pažaisti, su draugais susitikti.
Receptas darbdaviams. Neskubėkite teisti įtartųjų tinginyste. Dažnai tarp jų slepiasi talentingos asmenybės, kurios, jei joms duosite valią ir galimybes, užduotį išspręs itin kūrybingai. Ir greitai. Ir minimaliomis pastangomis.
Ir – mūsų skaitytojams šio rašinio autoriaus rekomenduojamas žurnalistinis receptas. Kodėl žurnalistinis? Todėl, kad jo autorė – CNN žurnalistė ir laidų vedėja Mel Robins, pasaulyje išgarsėjusi veiksmingiausiu tingulio įveikimo būdu. (Aprašė jį knygoje „The 5 second Rule“). Neįsivaizduoju, kokiomis mintimis tą knygą reikėjo užpildyti, jei esmę pavyksta nusakyti vieninteliu sakiniu: „Kai labai tingite ką nors daryti, suskaičiuokite atbuline tvarka nuo penkių iki vieno. Ir iškart pradėkite TAI daryti!“. Veikia be trikdžių. O tinginystės jau po 5 sekundžių kaip nebūta!
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: