Atsiranda grėsmingi simptomai
 
„Stereotipiškai vyras rūpinasi materialiniais dalykais, o moterys yra atsakingos už visų šeimos narių priežiūrą. Visuomenėje yra labiau normalizuota, kad dėl artimojo ligos moteris dažniau ima nedarbingumą nei vyras. Be to, pačios moterys yra linkusios šį vaidmenį tęsti, ypač jei negauna palaikymo ir įsitraukimo iš kitų šeimos narių“, – įsitikinusi psichologė-psichoterapeutė Sigita Pūrienė.
 
Pasak specialistės, prižiūrint artimąjį ilgainiui gali išsivystyti psichologinis išsekimas. S.Pūrienė išskyrė pagrindinius 8 fizinius ir psichologinius išsekimo požymius, kurie atsiranda palaipsniui.
 
„Pirmas – nuolatinis nuovargis, net ir skyrus laiko poilsiui. Antras – fiziniai negalavimai, tokie kaip galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos. Trečias – miego problemos,  nemiga arba pernelyg ilgas miegas. Ketvirtas – sumažėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis. Penktas – noras vengti socialinių ryšių, susitikimų su draugais ir šeima. Šeštas – jausmas, kad prarasta gyvenimo kontrolė. Septintas – apatija, kai jaučiamas atotrūkis nuo savo emocijų ir nebesugebama jų išreikšti. Aštuntas – pykčio protrūkiai net ir dėl mažų kasdienių dalykų“, – vardija psichologė.
 
Tiems, kurie nuolat jaučia laiko trūkumą, psichologė pataria pirmiausia peržiūrėti savo įsitikinimus.
 
„Dažnesnė problema yra ne laiko stoka, o vidiniai įsitikinimai: „aš negaliu skirti laiko sau“, „kiti yra svarbesni už mane“, „esu blogas žmogus, jei sunkiu kitam metu galvoju apie save“, „negaliu prašyti pagalbos“. Šie mąstymo modeliai dažnai ateina iš vaikystės, kur buvome mokomi, kad buvimas geru reiškia visišką pasiaukojimą, ribų nepaisymą ir savo poreikių atsisakymą“, – aiškina S.Pūrienė.
 
Gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik pusė sergančius artimuosius prižiūrinčių žmonių (47 proc.) jaučiasi psichologiškai išsekę. Tačiau šis darbas dažnai lieka nematomas – visuomenė jį priima kaip natūralią šeimos pareigą. Dažniausiai ši našta tenka moterims, kurioms rūpinimasis sergančiu artimuoju tampa antrąja, nesuplanuota profesija.
 
Būtina rūpintis savimi
 
„Ir man teko susidurti su tokia situacija - dėl vaiko ligos konsultaciją atšaukusiai klientei parašiau ,,nepamiršk, nėra juoda balta, nerimas nelygu meilei, galima ir sirgti, ir džiaugtis gyvenimu vienu metu“, - pasakojo S.Pūrienė pabrėždama, kad per didelis rūpestis gali susargdinti ir patį slaugantįjį, o pervargimas tampa dažna pasekme. - Nerimavimas dėl kito ir savęs išsižadėjimas nėra meilės įrodymas, nes rūpintis galima ir be nerimo, o iš meilės.“
 
Pasak psichologės, rūpinimasis sergančiu artimuoju nereiškia, kad reikia visiškai pamiršti savęs ir savo poreikių. Nuolatinis savo poreikių ignoravimas gali ne tik vesti prie emocinio išsekimo, bet ir sukelti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Net ir rūpindamasis kitu, žmogus turime teisę džiaugtis, skirti laiko savo pomėgiams ir emocinei gerovei.
 
Nepaisant didžiulės žalos, ši problema išlieka nematoma, nes rūpinimasis artimu žmogumi vyksta už uždarų durų. Psichoterapeutė yra įsitikinusi - reikėtų edukuoti ne tik visuomenę, bet ir prižiūrinčius artimąjį, parodant, kad jie verti poilsio, galimybės save realizuoti, pramogų ir atitrūkimo nuo rutinos, nes jų gerovė nėra mažiau svarbi nei sergančio šeimos nario.
 

„Vis dar gajus įsitikinimas, kad slauga yra savaime suprantama pareiga, o apie perdegimą ar emocinius sunkumus kalbėti nepriimtina. Tačiau svarbu apie tai atvirai diskutuoti ir skatinti prižiūrinčiuosius nebijoti prašyti pagalbos“, – teigė psichologė-psichoterapeutė Sigita Pūrienė.

 
Artimieji gali nesusitvarkyti
 
„Namuose prižiūrėti sergantįjį yra išties sudėtinga. Net ir vyrai skundžiasi, kad pakelti sergantį žmogų yra sunku, vėliau atsiranda stuburo problemų, nukenčia fizinė sveikata. Moterims dažniau tenka emocinis krūvis, jos dažniau jaučiasi įpareigotos, kad slaugomo žmogaus negalima palikti ir dėl to yra linkusios daugiau aukotis. Emocinei sveikatai tenka tikrai nemenkas išbandymas, ypač jeigu artimasis serga ilgesnį laiko tarpą. Tenka atsisakyti išvykimo iš namų, artimesnio bendravimo su kitais žmonėmis, negali rasti laiko poilsiui“, - problemą išryškino A.Volodkaitė.
 
Organizacijos prezidentė pabrėžė, kad kol žmogus nesusiduria su tokia situacija, jis ir būna nepasiruošęs. Atsiradus slaugos poreikiui slaugančiajam tenka išsiaiškinti, kaip reikia rūpintis artimuoju, kaip dažnai prie jo prieiti, kaip maitinti, kaip vartyti, kaip išvengti pragulų.
 
„Jeigu žmogus kenčia skausmus, reikia domėtis dėl nuskausminamų vaistų vartojimo, kaip dažnai ir kokia forma vartojami preparatai. Manyčiau, kad jeigu artimasis nebuvo susidūręs su medicinos dalykais, slauga ir gydymu, jam gali būti sunku užtikrinti visapusišką slaugą. Tuo labiau, nes sergantysis žmogus gali turėti demenciją, būti agresyvus“, - įspėjo LSSO prezidentė.
 
Slaugymo galimybės, pasak A.Volodkaitės, taip pat priklauso ir nuo paciento būklės, ir nuo pačių artimųjų pasirengimo ir noro.
 
„Pacientų būklė gali būti labai skirtinga, pradedant nuo tokios, kai pacientas visiškai negali apsitarnauti, turi kitų sveikatos problemų, privalo nuolatos gulėti, jiems reikia užtikrinti slaugą 24 valandas per parą. Ir būna atvejų, kai artimasis yra dalinai savarankiškas, gali kartais pabūti vienas ir artimieji neprivalo nuolat visapusiškai padėti, - sakė pašnekovė. - Slaugyti artimąjį vienam ar dviese yra labai sunku, susidaro milžiniška fizinė ir emocinė našta, ypač, kai žmogus turi rinktis, ar gali atsisakyti darbo ir skirti visą savo laiką priežiūrai. Jeigu yra platesnis artimųjų ratas, kurie slaugo pasikeisdami, tada situacija yra šiek geresnė.“
 
Dėl šios priežasties svarbu nesikankinti ir prisiminti, kad teikiama namų slaugos paslauga – specialistai gali pagelbėti iškilus papildomų klausimų.
 
„Atvykusi komanda tikrai galėtų paaiškinti, kaip galima atlikti slaugos manipuliacijas, kaip bendrauti su pacientu ir, be abejo, jeigu tikrai iškyla slaugytojo intervencijos poreikis, kad specialistas atvyktų į namus pagal nustatytus poreikius. Taip pat galima kreiptis į socialinės paramos skyrių, kad slaugantieji atrastų šiek tiek laisvo laiko sau“, - kalbėjo A.Volodkaitė.



Projektas „Pagalbos tiltai“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 12 tūkst. eurų




Partneriai: