Bet taip neatsitiko. Nes, prieš priimant galutinį sprendimą Seime, pritrūko Vyriausybės išvadų. Vyriausybė teisinasi, kad darbų itin daug, ir todėl ne viską spėjo atlikti: pasižadėjo kanapes studijuoti iškart po vasaros atostogų. Seimo nariai Vyriausybės pažadu, žinoma, patikėjo, ir laikraščiams jau pradėjo pasakoti, kad nuo kitų metų kanapėmis gydysimės, kiek tik jėgos leis. Nes rudenį bus priimtos Farmacijos bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymų pataisos.
 
Šioje vietoje baigiame biurokratinę įžangą ir keliaujame į istoriją. Jei ilgėliau ją pavartytumėte, išgirstumėt, kad kanapės ir jų ekstraktai – puikus vaistas sergantiems vėžiu, išsėtine skleroze, anoreksija. Kad jos malšina potrauminio streso sindromą ir palengvina šalutinį chemoterapijos poveikį. Medicininėje (ne populiariojoje, o medicininėje!) literatūroje radau pavyzdžių, kaip kanapėmis ir jų preparatais buvo gydomas ŽIV, smegenų degeneracija (senėjimas), plautinė hipertenzija, diabetas, glaukoma, išsėtinė sklerozė, miego apnėja, Alzheimerio liga ir depresija.
 
Gydoma buvo sėkmingai. Bet tai nereiškia, kad dabar „mušime į vienus vartus“: jau visai netrukus jūs išgirsite ir prieštaraujančiųjų balsą. Tačiau nepulkim strimgalviais prie galutinio sprendimo. Dar močiučių išklausykim.
Tos mūsų močiutės darželiuose visuomet augindavo kanapes: taip gynėsi nuo piktžolių ir kenkėjų. Karštų bulvių su lupenomis tos močiutės neįsivaizdavo be druskytės ir paskrudintų kanapių sėklų. Vilniuje ir šiandien rasite jų paveldo: galite nusipirkti duonos su kanapėmis. O liaudies gyduoliai (šiandien tuos „daktarus be diplomo“ pavadinkime taip) sako, kad kanapės – vienintelis augalas, kuris pats, be kitų maisto medžiagų, gali palaikyti žmogaus gyvybę.  
 
Bet šiandien – jei atsiremsime į Lietuvos teisinę bazę – kanapės yra kriminalizuotos. Draudžiamos. Už jų vartojimą ar turėjimą baudžiama. Šia tema galima būtų ir teisės traktatą parašyti. Bet turime kitą rimtą užduotį: išsiaiškinti, kodėl vienos kanapės yra „blogos“, o kitos – „gerosios“.
Hiustono (JAV) universiteto profesorius Jonas Žiburkus apie tai yra pasakojęs LRT televizijos ir radijo laidose:
- Kanabinoidai - cheminės medžiagos randamos kanapėse, - aiškino profesorius, - o tuose kanabinoiduose dar egzistuoja tetrahidrokanabinolis (THC), kuris yra psichoaktyvioji medžiaga. Tai – pati tikriausioji marihuana.
 

- O kaip pluoštines kanapes atskirti nuo marihuanos?
- Tai jau padarė Kanados mokslininkai, nustatę tam tikrus limitus, - aiškina profesorius. - Kanapėse, kuriose yra iki 0,2 procento THC, – pluoštinės. Amerikoje šis limitas taikomas maisto produktams ir papildams. Kitos kanapės – kuriose 7, 10 ar net 30 procentų THC – ir yra marihuana. Kaip mokslininkas aš pritarčiau kanapių su aukštesniu THC lygiu legalizavimui. Išskyrus paauglius, kurių smegenys dar nesuaugusios. Bet čia priklauso nuo jūsų valstybės politikos, - aiškino Jonas Žiburkus.

 
Na, ir dar vienas pastebėjimas, kurį – iš knygų išskaitę – pabandysime pateikti įstatymus koreguosiantiems. Kanapėse yra daugiau nei 60 veikliųjų medžiagų. Iš jų tik viena –THC – yra psichoaktyvi, o visos kitos psichikos neveikia. Tik gydo. Arba tik malšina skausmą ir atpalaiduoja. Bet geriausias gydomasis efektas (tai jau įrodyta tyrimais užsienio gydymo įstaigose), kai produkte būna šiek tiek daugiau THC. Tikiu, kad dėl šito teiginio mūšis Seime tikrai užvirs.
Paklausykime profesijos asų.
 
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovui Robertui Badarui šito rašinio pavadinimas neturėtų patikti. Anot jo, tetrahidrokanabinolis yra baisokas ir „stogą raunantis“ preparatas.
- Kanapės jau seniai nebėra tie nekalti natūraliai augantys augalai, atsiradę kažkur Kinijoje prieš keturis tūkstančius metų, - sako biomedicinos mokslų daktaras. Ir mes nesistebime: taip kalba karti Lietuvos toksikologo patirtis.
- Dar viena atsargi nuomonė – iš Kauno klinikų profesoriaus, Anesteziologijos klinikos vadovo Andriaus Maco lūpų:
- Kanapės pluoštiškumu labai naudingos medicinoje: fantastiškas jų skaidulinis naudingumas. Žinoma, vilioja mintis, kad, jas pakramtęs, žmogus nebekentės ir linksmai sau gyvens. Bet nemanau, kad rezultatai būtų labai optimistiniai.
 
O štai, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus, profesoriaus Felikso Jankevičiaus nuomonėje optimizmo daug daugiau.
- Kabinoidiniai vaistai pranašesni už opioidinius, nes yra mažiau toksiški, - sako onkologas. - Tokių vaistų legalizavimas nebūtų išskirtinė situacija Lietuvoje: gydytojai ir šiuo metu pacientams skiria medžiagas, kurios neligoniams yra draudžiamos. Per mažai apie tai diskutuojame, ir todėl vis liekame pasaulio pakrašty... 
 
Geriausias atsakas į pastaruosius Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus žodžius yra faktai. Štai jie.
Praėjusį mėnesį teisėtai išrašyti ligoniams vaistus iš kanapių pagaliau leido Didžioji Britanija. Prieš savaitę – Sakartvelas (Gruzija). Kanadoje medicininiais tikslais kanapes naudoti leidžiama nuo 2001-ųjų. Praėjusiais metais jos įteisintos Vokietijoje, Graikijoje ir Lenkijoje. Estijoje tokiais vaistais gydyti leidžiama. Suomija kiekvienam konkrečiam paskyrimui išduoda specialų leidimą. Vokietijoje kanapių ekstrakto vaistinėse galima įsigyti, jei turite receptą. Izraelyje vaistai ir papildai iš kanapių duodami senelių namų gyventojams. Olandijoje formaliai kanapės nėra legalios, bet mums visiems žinoma šios šalies valdžios tolerancija ir saviems, ir svetimiems. Ir...
 
Pagal seną žurnalistinę tradiciją dabar turėtume supeikti savąją valdžią ir paburbėti, kad visur gerai, o Lietuvoj – nelabai.
Bet šįkart nepavyks. Nes ne iš kur kitur, o iš kanapių lenda pavardės tų, kurie inicijavo įstatymo pataisas, palengvinsiančias rimtų ligonių bėdas. Neįtikėtina, bet tai – A.Veryga, R.Karbauskis, A.Širinskienė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!