Klausimas, žinoma, ne daktarams. Todėl šiandien ne jie, o jūs, mieli pacientai, ir turėsite pasirinkti daktarą.
Šiandien pokalbis bus proziškas. Ir net situacijos tokios nebuvo: sumodeliavau ją pats. Štai ji.
Vieno miesto vienoje poliklinikoje dirbo vienas neprastas šeimos daktaras. Kaip ir visi panašūs daktarai – protingas, pervargęs, rutinos užspaustas. Toks truputį vargo pelė. Bet štai jo kolega (kurso draugas turbūt) gyveno geriau. Rutina jį mažiau kankino, pacientai labiau mylėjo, o ir net pati Ministerija jo privengė: laikas nuo laiko pagyrimo lapus įteikdavo. Todėl, kad tas antrasis buvo, kaip dabar madinga sakyti, beveik viešas asmuo. Jis rašė straipsnius, kuriuos keldavo į internetą. Ir dar antradieniais šnekėdavo per televiziją.
Klausimėlis: kurį pasirinktumėte jūs? Tik paraginsiu neskubėti: nes paskelbtas dar nepilnas sąrašas. Visas, kaip įprasta, bus pačiame gale. O dabar – tarsi kokiame moksliniame darbe – iškeliu problemą: kodėl vieni gydytojai veržiasi į viešumą, dosniai pacientams dalija patarimus, o kiti yra linkę (nors ir galėtų, ir atitinkamų duomenų turėtų) šešėlyje pabūti?
Pirmasis, maloniai sutikęs į nepatogų klausimą („Kam man to reikia?“) atsakyti buvo Vytautas Kasiulevičius. Profesorius, 15 metų vadovavęs Santaros šeimos centrui. VU podiplominių studijų prodekanas. Biomedicinos mokslų daktaras. Šiandien kukliai save pristatantis šeimos gydytoju.
- Kažkuriuo metu man pasirodė, kad visur manęs yra per daug, - sako gydytojas. – Be sveikatos reikalų galva nuolat buvo užimta dar ir politikos dalykais (sveikata beveik visuomet yra politika). Suvokiau save kaip sistemos dalį, todėl ir negalėdavau atsisakyti nuolatinio ryšio su spauda. O vadovaujant šeimos centrui spaudžia ne tik ligonių, bet ir gydytojų problemos. Ir nuo ūkinių reikalų negalėjai būti toli. Štai šiandien, būdamas sąlyginai nuo vadovaujančių pareigų laisvas, jau galiu pasirinkti, su kokiu leidiniu ar interneto portalu noriu kalbėti, o su kokiu nelabai. Apie rašymą klausiate? Komentuoti visada turi profesionalai. Tiesa, neslėpsiu: tarp medikų tebeklajoja gandas, kad, jei pernelyg su žurnalistais susidraugausi, visuomet baigsi blogai. Nors pats taip nemanau, pasakysiu iš to teiginio išplaukiančią bėdą: ir pastarųjų dienų pavyzdžiai rodo, kad lietuviškoji teisinė sistema visiškai nepasirengusi ginti ar apsaugoti medikų. Tačiau komunikuoti – rašyti, televizijose dalyvauti – reikia. Todėl, kad tik komunikacija sudaro sąlygas įgyti daugiau sąjungininkų. Spauda ir viešumas padėjo įveikti ne vieną sveikatos apsaugos bėdą. Tikiu, kad ir toliau padės. Vėl sugrįšiu prie atvejo – nesėkme pasibaigusios operacijos Kaune. Gydytojas negali savęs užprogramuoti sėkmei, kartais tenka rizikuoti. Ir ne paslaptis, kad daugeliui chirurgų tas vienas nelemtas atvejis jau gali sukelti dvejonę: ar verta rizikuoti?
- Profesoriau, buvau liudininkas, kuomet pacientė pasakė, kad nenori bendrauti su jokiais kitais daktarais, išskyrus tą, kuris... kalbėjo per televiziją...
- Tai kelia ne tik šypseną, bet ir vėl tą pačią problemą: žurnalistai kartu su gydytojais turėtų būti toji jėga, aiškinanti apie žalingą antivakserių veiklą, paniką sėjančiais gandais apie gripą ar nepagrįstą masinį marlės kaukių apsaugos bumą.
- Ir dar, sako, kartais viešą žodį tariančius medikus „stabdyti“ bando tiesioginiai jų viršininkai. Ar tiesa?
- Prieš daugelį metų buvau savo kely sutikęs sveikatos ministrą, kuris skambindavo tuometiniam tiesioginiam mano vadovui ir „patardavo“: girdi, tegu mažiau tas Kasiulevičius spaudoje reiškiasi. Bet pasišypsodavom tuomet – ir tiek. Ir dar: turėjau puikų mokytoją – šviesaus atminimo VU docentą Eduardą Razgauską, kuris visuomet sakė, kad ne lojalumą reikia stebėti, reikia žiūrėti į protą ir tiesą. Tuo ir vadovaujuosi.
Dabar apie kitą daktarą. Internetiniame portale jo rašinius sveikatos tema pamatysite iš tolo: antraštėje visada šviečia pavardė. Pavyzdžiui: „Gydytojas Morozovas pateikė netikėtų teiginių apie kūno temperatūrą“. Arba: „Valerijus Morozovas įspėja dėl gripo komplikacijų“. Arba: „Gydytojas Morozovas paaiškino, kodėl naujametiniai pažadai pavojingi“. Kodėl taip daug vardinu?
Nes prie panašių kitos daktarės rašinių (tame pat internetiniame portale!) niekuomet pavadinime pavardės nerasite. Pavadinimai: „Mokslų daktarė pateikė išvadas apie grikius ir avižas“. Arba: „Mokslų daktarė patarė, kokia žuvis naudingiausia“.
Kodėl vienu atveju – su pavarde, kitu – be jos? Galite vadinti tai tyrimu. Tik ir aš (kaip ir internetinis portalas) nerašysiu tos daktarės pavardės. Jei prireiks – patys rasite. Bet išvada – kaip ant delno.
V.Morozovas: „Nereikia sukišus vaistų vaikui į užpakalį, jo vynioti į penkias antklodes ir desperatiškai matuoti temperatūrą kas penkias minutes...“
Mokslų daktarė: „Iš skaidulų, esančių avižose net 58 procentus sudaro tirpiosios skaidulos, iš kurių 2,3 - 8,5 procentų beta gliukenai. O albuminas ir globalinas turi didžiausią kiekį lizino...“
V.Morozovas: „Mūsų kūnas – kaip Seimo viešbutis. Vieni ten gyvenantys (gerosios bakterijos) gyvena teisėtai, kiti (ligos sukėlėjai) – neteisėtai...“
Mokslų daktarė: „EPR organizme verčiama į DHR ir tokiu būdu palaikomas optimalus DHR ir EPR santykis...“
Kurį autorių norėtumėte skaityti populiariame interneto laikraštyje? Po šito klausimo jau aiškus atsakymas ir į anksčiau pateiktąjį: kodėl vienuose pavadinimuose pavardė yra, o kituose – nėra (ir turbūt nebus). Todėl, kad Valerijus Morozovas – vardas ir pavardė – pamažu tampa prekės ženklu. Nes rašo paprastai ir populiariai.
- Suprantu, kad rašau „popsą“, - sako Santaros šeimos centro gydytojas Valerijus Morozovas. – Bet žinau, kad rašau ne mokslo žurnalui, o skaitytojui, kurio jau turimas elementarias sveikatos žinias reikėtų dar pagilinti. Ir, jei tik mokslo terminais imsiu svaidytis, taps neįdomu. Beje, tuos „moksliškus“ straipsnius skaitydamas visada matau, iš kokios disertacijos ir iš kokios laboratorijos tyrimų kyšo tos žinių ausys. Todėl niekada nepamirštu, kas yra mano skaitytojas: tik vis neišdrįstu paklausti jo, ar sugebėtų paaiškinti, kuo gi virusas skiriasi nuo bakterijos...
Vardan objektyvumo: vienas itin populiarus viešojoje erdvėje daktaras nuo interviu atsisakė. Redakcijos buhalterė pakomentavo : „Turbūt dalyvaus rinkimuose...“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: