Tiesa, kad tas straipsnis būtų įdomus, kad turėtumei su kuo palyginti, dar reikėtų skaičių iš praeities. Jei atrasi, beliks žodžius – tarsi lego kaladėles – gražiai sudėlioti. Tokiu būdu sukonstruotų rašinių šiandien yra daug, todėl tikiuosi, kad ir šis – panašiu primityviuoju būdu sudėliotas – bus už tuos kitus rašinius šiek tiek smagesnis.
 
Pasaulis yra margas nuo skaičių, kurie mums nei gero, nei blogo nežada. Tačiau pamatę juos išplečiame akis, mintyse tariame „negali būti“ ir laukiame vakarienės: kad jos metu nustebintume anūkus. Arba savąją bobutę. Ir, žinokite, tai yra naudinga: tai suartina, vakarą pagyvina. Ir leidžia prisiminti dar vieną nepatikrintą teiginį: jei žmogus sugeba kuo nors stebėtis, galbūt dar nėra galutinai pasenęs. Bet čia gi – ne apie nieko jau nestebinančius „šeimų“ maršus ar gėjų paradus: yra daug įdomesnių (ir pavojingesnių) dalykų.
 
Pavyzdžiui, jei sudarysite geras gyvenimo sąlygas žiurkių porelei, per 18 mėnesių (sąlygoms nesikeičiant) jų prisiveis arti milijono. Kitas bandymas susijęs su nelaimingų atsitikimų skaičiais. Jų nedaug buvo, bet geriau ir nebandykite: vynuogės, kaitinamos mikrobangų krosnelėje, tikrai sprogsta!
 
Nežinau, ar jums kada nors gyvenime pravers dar du skaičiai. Bet vienu iš jų galite nustebinti tą savo bobutę (praneškite jai, kad havajų kalboje – tik 12 raidžių), o kitu – anūkus (jiems pasakykite, kad minus 40 laipsnių pagal Celsijaus skalę atitinka ir minus 40 pagal Farenheitą). Na, ir dar pasismaginkime: pranešiu jums, kad „greita ruda lapė peršoka per tingų šunį“. Ir išversiu šį posakį į anglų kalbą: „The quick brown fox jumps over lazy dog“. Nustebkite: į šį anglišką sakinį yra sudėtos visos 26 britiškojo raidyno raidės! Kai kurios kartojasi. Bet anglai kitokio sakinio suregzti negebėjo.
 
Skaičiukai, padėsiantys užbėgti už akių artėjančiai dar vienai negandai – peršalimo ligoms. Skiepais tikiu, bet tikiu ir skaičiais: peršalimo virusų – per 200. Kaip „pritaikyti“ skiepus, kuomet vienas virusas per vieną dieną „priveisia“ iki 16 milijonų skirtingų mutacijų „palikuonių“? Nuo peršalusio žmogaus čiaudulio metu į visas puses „pažyrantys“ virusai lekia 160 km/val. greičiu. Vieninteliai patarimai – tokie pat, kaip ir Covid‘o atveju: kuo dažniau plauti rankas ir kaukės.
 
Man visada įdomiausia yra rašinio dalis, kurioje ką nors naujo išgirstu apie psichologiją. Nes gi ne veltui sakoma: psichologija gyvenimą daro sudėtingesnį, bet tinkamas jos taikymas egzistenciją gerokai lengvina. Kas tai? Mokymas būti gudriam, ar patarimai, kurių privalu nepamiršti? Žinoma, nepamiršau, kad šiandien nardome po skaičių pasaulį. Todėl pranešu: teigiama, kad moteris apie vyrą spėja sužinoti per pirmas 45 pažinties sekundes. 10 sekundžių skiriama bendram įspūdžiui ir figūrai, per 8 sekundes įvertinamos akys, per 7 – plaukai, 10 sekundžių skiriama veido formai ir 5 sekundės – pečiams. Mėgstantieji skaičiuoti pastebės: dar 5 sekundžių trūksta. Taip! Per jas apžiūrimi pirštai, ir tikrinama, ar yra ant jų žiedas.
 
Ir psichologinis veiksnys, kuris gali nepatikti. Ne tik dėl to, kad skaičių jame nebus. Pabandykite – dabar pat – save pakutenti. Nieko neįvyko? Tai kodėl gi kikenate ir visaip erzėjate, kuomet kas kitas jus kutena? Žinovai sako, kad tas „kutinys“ – atavistinė reakcija: panašiai kažkada gynėmės nuo vabzdžių ir parazitų, priimdavome tai, kaip pavojaus ženklą. Todėl dabar ir maivomės, kitų pakutenti. O kai patys tai darome – pavojaus nejaučiame. O štai dabar ir tas pavojingasis sakinys: jei jums juokinga bei smagu, kai patys save kutenate – tai gali būti pirminis šizofrenijos požymis. Bet gal ir ne?
 
Vėl skaičiai. Tik neįsivaizduoju, kuo jie mums gali būti naudingi: kasmet griaustiniai ant žemės „pasėja“ daugiau nei 10 milijonų tonų azoto (gal kas sugalvos, kaip tą trąšą surinkti?); kenkėjai kasmet suryja iki 30 procentų pasaulio derliaus (kodėl nieko nesako entomologai?); ne, tie entomologai netyli: teigia, kad pasaulio vorai kasmet suėda tiek vabalų, kiek sveria visi planetoje gyvenantys žmonės. Bet netikiu.
 
Todėl pereiname prie įdomesnės nei vorai ar vabalai statistikos. Ji mieliau skaitysis. O ar pavojinga, patys nuspręsite. Teigiama, kad šuo metu (dabar, kai rašinį skaitote) neblaivūs yra mažiausia 60 milijonų žemės gyventojų. Toks mažas procentas šiek tiek stebina. Gal likusieji „gaivinasi“ kitais būdais? Netirsim. Bet apie brangiausią pasaulyje degtinę turiu: tai – „Billionaire vodka“. Po daugelio filtracijų (tarp jų – ir filtracija šlifuotais deimantais), ji pilama į platininius, brangakmeniais papuoštus butelius. Litras kainuoja 3,7 milijono dolerių. Dabar šampano ir alaus skaičiukai: maksimalus užregistruotas šampano kamščio „šūvio“ greitis – 95 km/val., o stipriausias pasaulio alus „Snake Venom“ gaminamas Škotijoje. Stiprumas – 67,5 laipsnio. Tikėkime, kad tam tikros institucijos pretenzijų publikacijai neturės, nes šių gėrimų Lietuvoje nerasite. Žinoma, viskas yra laikina.
 
Šimtus skaičiukų esu surinkęs apie svarbiausiojo mūsų organo – širdies darbą. Kada nors juos pateiksiu. O šiandien – tik du iš jų: mažiausiai tikėtini. Jei esate vegetaras, Jūsų šansai susirgti bet kuria širdies liga – 20-čia procentų mažesni. Bet, jei neturite daugiau nei pusės dantų, infarkto ar insulto rizika padvigubėja.
 
Tuo sakiniu pagąsdinimai dar nesibaigia. Tik primenu: ne mano jie išgalvoti, o iš protingų knygų išskaityti. Na, pasigąsdinkite dabar, nes paguos jus galbūt tik pats paskutinis rašinio sakinys. Taigi: teigiama, kad dešiniarankiai gyvena net 9 metais ilgiau už kairiarankius; diabetas – liga nuo kurios pasaulyje daugiausia apakusiųjų. Ir dar viena nemaloni teisybė: tyrimai rodo, kad ant dažno kontoros rašomojo stalo neteisingų bakterijų yra keturiskart daugiau nei tualete. Galite patikėti. Arba... patikrinti.
 
Jei esate smalsūs, tikrai į rankas imsite skaičiuoklę ir pabandysite patvirtinti arba paneigti ir paskutiniuosius šiame rašiny pateiktus faktus. Taigi, ar gali būti tiesa, kad trys turtingiausios pasaulio šeimos yra sukaupusios daugiau turtų nei 48 prasčiausiai besilaikančios valstybės? Ar patikėsite tuo, kad du trečdaliai pasaulio gyventojų niekada nematė sniego? Ir kodėl statistika rodo, kad žaibas šešiskart dažniau trenkia į vyrus nei į moteris?
 
Na, ir paskutinis sakinys: kodėl visi (ir vadovėliai taip pat) tą karą tarp Anglijos ir Prancūzijos vadina šimtamečio karu, jei jis prasidėjo 1337-aisiais, o baigėsi 1453-aisiais?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!