Beje, šiuos samprotavimus galėjau pradėti daug paprasčiau: tiesiog ar niekuomet neatėjo jums galvon mintis, kad kasdien skųsdamiesi nelabai pavykusiais gyvenimais turime būti dėkingi stulbinamam atsitiktinumui? Mat, jei gyventume truputėlį toliau nuo Saulės, per akimirką pavirstume į ledo gabalėlį. O jei vos vos – na, kažkiek tūkstančių kilometrų arčiau – sudegtume. Arba išgaruotume per kokią milisekundę. O dabar – neišgalvoti ir spaudoje daug kartų aprašyti faktai.
Šiemet sukanka lygiai 160 metų nuo pirmojo oficialiai patvirtinto „Saulės cunamio“, kuomet pasaulio telegrafo stotyse ėmė dėtis keisti dalykai. Tose stotyse dirbusių žmonių pasakojimai užfiksuoti laikraščiuose. Buvo rašoma, kad net keletą dienų neprireikė elektros energijos – prietaisams valdyti pakako geomagnetinių srovių. Bet kai kur ir nuostolių būta: išsilydė laidai ar net kilo gaisrai. Priežasties nemokėta paaiškinti.
 
Dėl tos pačios priežasties 1967-aisiais vos nekilo pasaulinis karas. Mat JAV karinės pajėgos gavo signalą, kad oro stebėjimo radarus, išdėstytus už poliarinio rato, užblokavo rusai. Bet jau buvo kiti laikai: išsiaiškinta, kad radarų ir radijo ryšių sutrikimus lėmė Saulės audros.
Pati stipriausia dvidešimtojo amžiaus magnetinė audra žemę užklupo 1989-aisiais. Daugelyje šalių sutriko elektros tinklų darbas, o kai kuriose Kanados provincijose iš rikiuotės išėjo visa elektros sistema.
 
Ir viena nesena data: 2017-ųjų rugsėjo 6-oji. Astronomų užfiksuoti neįprasto dydžio Saulės žybsniai, mūsų planetos link iššovę dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektromagnetinių bangų salves, po dviejų parų pasiekė žemės magnetinio lauko skydą, ir sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą. (Jei jums įdomu, Saulės vėjo greitis netoli žemės tuomet siekė apie 1000 kilometrų per sekundę!)...
Šie faktai jaunus žmones, žinoma, paskatintų susidomėti fizika ar astronomija. Bet yra ką veikti ir mediciną pasirinkusiems. Jei turite mokslininkui reikalingos kantrybės ar chirurginio kruopštumo, siūlau mūsų skaitytojams atversti turbūt dar išlikusias mano išvardintų dienų ligų istorijas. Arba poliklinikų statistiką. Ir palyginkite tai su neaktyviomis Saulės dienomis. Atradimų tikrai bus.
 
O dabar tai, kas jau patikrinta. Prieš keletą metų du LSMU profesoriai Alfonsas Vainoras ir Rimtautas Gudas atliko eksperimentą: registravo magnetinį lauką ir pacientus, dėl traumų patekusius į Kauno klinikas. Paaiškėjo, kad tuomet, kai vietinis lokalus magnetinis laukas sumažėja, į skubios pagalbos skyrių pasipila vyresnio amžiaus žmonės. Nes sutrinka jų koordinacija: neišlaiko pusiausvyros, griūva ir susižaloja. O štai, kai magnetinis laukas padidėja – budinčių gydytojų pagalbos jau imasi prašytis jaunimas. Mat tas padidėjimas skatina dar pusamžio nesulaukusių žmonių aktyvumą: pasipila avarijos, pagausėja konfliktų ir muštynių.
 
Molėtų observatorijos astronomo Sauliaus Lovčiko teiravausi, nuo ko gi priklauso saulės aktyvumas ir kas išprovokuoja magnetines audras. Po mūsų pokalbio dar dvi paras lindėjau google ir žurnalus varčiau. Bet išvada – ta pati: apie astronomiją pasakoti dar nepasiruošęs. Tad vietoje kalbos apie protuberantus, karštos saulės kilpas, elektronus, neutrinus ir antineutrinus – vos trys minimaliai situaciją paaiškinantys sakiniai.
Pirmas: po staigių Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimų Žemės link ima skrieti daug įelektrintų Saulės medžiagos dalelių, sukeliančių geomagnetines audras. Antras: tos audros daro žalą elektronikai, elektros perdavimui, sutrikdo navigaciją. Trečia: dalelės, atsitrenkdamos į magnetosferą, didina infarktų ir insultų tikimybę.
 
- Apie trečią punktą nieko nesakiau, - šypsosi astronomas Saulius Lovčikas. –Tačiau būčiau laimingas, jei tarp „Lietuvos sveikatos“ skaitytojų rastųsi gydytojų ar kitų profesijų piliečių, bent kiek analizavusių Saulės aktyvumo įtaką sveikatai. Pakviesčiau juos pasidalyti patirtimi į Molėtų observatoriją...
Lietuviški faktai, kaip keista bebūtų, aprašyti JAV Kosmoso aptarnavimo centro dokumentuose. Pažymėta, kad būtent Lietuvos mokslininkai nustatė, jog magnetinių audrų metu pagausėja ne tik infarktų ar insultų, bet – ir moterų (?) savižudybių. Kuo dar gąsdina medikai, tikintys pavojingais Saulės ar magnetinių audrų poveikiais?
Didesne tomis dienomis nervine įtampa. Kraujospūdžio padidėjimu ir širdies ritmo sutrikimais. Trombų susidarymo tikimybe. Nemiga ir galvos skausmu. Sumažintu atsparumu infekcijoms. Padidėjusiu cholesterolio kiekiu.
 
Vaistinių tyrimo rezultatas: didesnio Saulės aktyvumo dienomis medikamentų pardavimas išauga bemaž pustrečio karto.
Į magnetines audras reaguoja 60-70 proc. žmonijos. Mat Saulei „išspjovus“ žybsnį ir elektringų dalelių srautui pasiekus Žemę, mūsų „antenos“ – nervinės galūnėlės - priima tuos elektromagnetinius impulsus. Kadangi žmogaus organizme daug geležies, tampame padidėjusio magnetinio lauko „magnetukais“.
O kaip sužinoti, kada gi stipriau, nei įprasta, blykstels Saulė?
 
Artimiausių valandų Saulės aktyvumą rasite tinklalapyje „Alkas.lt“. Bet jei astronomų paklausit apie prognozę mėnesiui ar savaitei, jie tik skėstels rankomis: tai – neįmanoma. Ir dar astronomai paprašys netikėti po pasaulio spaudą klajojančiomis prognozėmis. „Tai tik noras sužadinti smalsumą. Tai – tas pat, kas horoskopais tikėti...“, - sako jie.
Bet aš iš didelės meilės mūsų skaitytojams vis vien parašysiu.
Pasisaugoti reikėtų vasario 5-ąją. Elektroninės technikos geriau neįjungti vasario 15-ąją. O šiaip ramiau gyventi bei niekur dėl smulkmenų nelėkti - kovo 13 ir 19, balandžio 18, gegužės 5, rugpjūčio 16 ir rugsėjo 26 dienomis.
Ir, žinoma, galite visu tuo netikėti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!