Pokalbis su televizoriumi

Henrikas Vaitiekūnas
2017-06-15
Tiesa, visą problemą galima išspręsti ir vienu sakiniu: jei jau ėmėte šnekėtis su  su televizoriumi, tai arba staigiai pasenote, arba Jums būtinai reikia pas šeimos gydytoją. Bet būna ir atvirkščiai: kai gydytojas pats ateina pas Jus į namus. Per tą patį televizoriaus ekraną. Apie tai (ir visiškai ne apie televiziją) yra šitas pokalbis.
Pokalbis su televizoriumi

Kai kas sako, kad dalisvadinamųjų TV sveikatinimo laidų yra gerai apmokamos. Ir remia jas ne ministerija ar daktarai, o farmacininkai. Bet tai – tik faktais neparemtos nuogirdos. Todėl pamirškim šitą įžangą ir nerkim į pokalbį su televizoriumi, kuris neseniai pasakojo apie e.recepto (t.y. elektroninio recepto) privalumus: sutaupytą gydytojo laiką ir sutrumpėjusias pacientų eiles. Taip pat - apie atsiradusią galimybę niekuomet to recepto nepamesti. Taip pat - apie  užmarštin nugrimzdusias farmacininko pastangas kaip nors įskaityti garbaus medicinos daktaro raštą. Ir t.t. 
 
Beje, toje TV laidoje dar gan juokingai buvo paskelbta apie tai, kiek popieriaus sutaupome popierinio recepto neberašydami ir jį pakeisdami e.receptu. (Čia aš apie iškirstus Amazonės miškus ir apie Lietuvos miškus, iš kurių popierius gaminamas Suomijoje. Tonai popieriaus pagaminti, pasirodo, reikia 17 medžių. Ir dar apie  50 kubinių metrų vandens. Ir dar daug daug energijos). 

 
O kodėl juokingai? Į šį klausimą – kaip ir į begalę kitų – Jums taip pat gali atsakyti šeimos daktaras. Tereikia paprašyti jo, kad atidarytų viršutinį stalčių ir parodytų ryškiai raudoną knygą. Ji vadinasi „Kompensuojamų vaistinių preparatų kainynas“. Ir yra išleidžiama (atnaujinama) dukart per metus. Ploniausioje, kurią mačiau, buvo 527 puslapiai. Per metus – daugiau nei tūkstantis puslapių! Vienam gydytojui! Tad ar įsivaizduojate „krūvelę“,  kurioje visas lietuviškos „Standartų spaustuvės“ metų tiražas? Kiek medžių joje? 
 
Bet perkelti šitą žinynų žinyną į elektroninę erdvę niekam neatėjo į galvą.
Visada smagu, kai iš knygų pasaulio persikeli į tikrąjį. Nes tikrajame pasaulyje, pavyzdžiui - vaistinėje, visuomet spalvų daugiau nei kokioje lietuviškoje TV programoje.
 
Bobulytė, kurios vardas kaip visuomet yra Onutė, farmacininkei sakosi, kad jos pavardė yra Pavardienė.Tik va, receptas jos yra „elektrinis“, ir todėl vaistininkė pati turi žinoti, ką jai parduoti. Bet vaistininkė prašo paso. Bobulytė Onutė paso nepasiėmė. Turėtų vaistų negauti. Bet geroji fėja (vaistininkė) randa išeitį - prašo asmens kodo. Bobutė Onutė kodo mintinai nežino. Skambina dukrai Birutei. Birutė kodą diktuoja, o bobulytė – visai vaistinei girdint – po skaičiuką tą kodą diktuoja farmacininkei. Nedelsdamas tuo pasinaudoju ir darau išvadą: bobutei jau per aštuoniasdešimt, bet dar guvi.  Bet koks nors piktesnis pilietis gali ir kitokį – sau naudingą suskaičiavimą – iš tokio „elektrinio“ recepto pasidaryti...
 
Sugrįžkim prie pokalbio su televizoriumi. TV ekrane – medicininėje laidoje -  giria elektroninį receptą ir daktaras, ir vaistininkas. Abu sako, kad tai labai taupo laiką, ir todėl daugiau jo lieka paciento žodiniam konsultavimui.  O tuo pat metu – vienoje didžiųjų Vilniaus poliklinikų - graži ir simpatiška rezidentė jau trečią iš eilės valandą iš rankų nepaleidžia... chronometro. Mat ruošia mokslinį darbą apie e.recepto įgyvendinimą Lietuvoje.
 
Jei gydytojas varto  kompensuojamų preparatų žinyną ( negi atsiminsi retą vaistą ir tai, ar jis kompensuojamas 100 ar tik 80 procentų?), rezidentė matuoja, kiek  laiko tai trunka. Jei  daktaras pacientą  apžiūri – taip pat matuoja: kiek laiko? O jei pacientas (gyvas gi žmogus!) sumanys su daktaru pašnekėti apie šeštą iš eilės mūsų futbolininkų „prakišimą“ – ir ta minutė bus užfiksuota. 
Tik bijau, kad sunku bus studentei-rezidentei darbelį apginti. Nes kol kas tyrimas rodo, kad laiko beveik nesutaupoma.
„Nesąmones rašote“, - turbūt pasakytų Ministras. O gal ir nepasakytų. Nežinau. Todėl – dėl viso pikto – pats paaiškinsiu. Pavyzdžiais. 
 
Pacientas Jonas nori būti itin kokybiškai gydomas. Kadangi jam nepatinka jo hipertenzija ir iki šiolei vartojami vaistai, šeimos daktaro jis prašo išrašyti olmesartaną. 
Ir šioje vietoje visa e.sistema (kartu su šeimos daktaru) liepia sustoti. Nes, pasirodo, šį -  nuo aukšto kraujospūdžio saugantį vaistą - išrašyti gali tik gydytojas kardiologas. O kardiologas užsirašiusį Joną priims ne anksčiau kaip po trijų savaičių. Šeimos gydytojas – bejėgis. Laimi sistema.
 
Diabetą daug metų besigydantis pacientas Petras (telefonu, pagal e.receptą) paprašė išrašyti diaprelio. Gydytoja –rezidentė maloniai pranešė, kad jau popiet jis galįs eiti į vaistinę. Bet vaistinėje vaisto Petras negavo. Nes  farmacininkė pasakė, kad tokio vaisto jau seniai niekas Lietuvoj nevartoja. Petras susinervino. Petras suprakaitavo. Ir atlėkė į polikliniką aiškintis. Laimei, pateko nes pas rezidentę, o pas senąjį savąjį šeimos daktarą. Su kuriuo abu ir pasijuokė iš jaunos daktaraitės klaidos: mat vietoj Diaprel 60, buvo išrašyta po dvi tabletes Diaprel 30, kurių iš tikro seniai nebėra. Bet e.vaistų žinynas – neredaguotas: jis rodo ir Diaprel 30, ir dar  keliolika nebevartojamų, bet žinynuose (kurie atnaujinami kas pusmetį, bet ar iš tikro atnaujinami?) vis dar įrašytų vaistų...
Patogus yra e.receptas ir dėl tų į kišenę niekada netilpusių kompensuojamųjų vaistų knygelių: jų tarsi nebereikia. Bet vėl turėsiu dėti šauktuką: neišmeskite jų! Nes jei – neduokdie – atsitiktų taip, kad Jums prireikė diebetinių juostelių cukrui kraujyje matuoti ar – dar baisiau – kompensuojamųjų pampersų, išgirsite: e.receptas šitoms prekėms negalioja! Jei paklausite kodėl – niekas nežino. Net ir televizoriaus kalbančios galvos apie tai tyli. 
 
Bet, atrodo, yra viena visažinanti institucija. Tai ligoninių ar poliklinikų atstovai viešiesiams ryšiams ir spaudai. 
 
Anądien, kai iškilo kai kurių klausimų apie e.recepto kelią Lietuvos medicinoje (ir apie gerąsias šios naujovės puses), paskambinau žmogui, puikiai apie tai nusimanančiam. Jis sutiko pasikalbėti, bet pasakė, turįs tai „suderinti“ su ligoninės atstovu spaudai. O rytojaus dieną paskambino ir atsiprašė.
- Neleido? – paklausiau.
- Atsiprašau, viso gero, - pasakė jis.
Tai buvo specialistas, kuris e.recepto ir kitų e.medicinos paslapčių mokėsi Japonijoje. Tam, kad paskleistų jas Lietuvoje.
Bet Lietuvoje dabar yra draudimų metas. Todėl kitas rašinys turėtų būti apie tuos, kurie visokiais būdais nuo informacijos mus... saugo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris