Viskas paaiškės, jei atsakysite į klausimą, ar per ką tik prašuoliavusius velykinius balius neteko jums paragauti ne visai gerai iškeptų produktų. Dar prisiminkit, ar nepasirodė jums kiek keistas pomidorų, žuvies arba sulčių skonis? Ir - ar valgėte šaldytą žuvį?
Jei kai kurių kulinarijos taisyklių (pavyzdžiui, papildomo kaitinimo) jūsų šeimininkės nesilaikė, po kiek laiko gali prasidėti ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso. Jei prie tos žuvies dar grįžtume, tai hepatito virusas joje – net iki 20 laipsnių užšaldytoje – gali išgyventi ištisus metus. Toji infekcinė liga dažnokai pasireiškia be simptomų, ir jei iškart nepastebėjote, ji stipriai pažeis jūsų kepenis.
 
Jei taip atsitiktų ne jums, o kaimynui, lietuviškai pasidžiaugtumėte, kad liga jus aplenkė. Bet ar žinotumėte, kaip nuo jos apsisaugoti? Aišku, kad ne. Nes, jei dabar – iškart! – užklupčiau jus klausimu, kaip nuo infekcijos apsisaugoti pavažiavus vos vieną stotelę viešuoju Vilniaus ar Kauno transportu, jei paklausčiau, kodėl kai kurie žmonės net poliklinikoje duris atidarinėja alkūnėmis ir, jei pasiteiraučiau, kur daugiau bakterijų – ant tualeto dangčio ar ant mobilaus telefono, reakcija nebūtų nuoširdi: paprašytumėte niekų neklausinėti.
 
Na, gerai - tuomet rimtas klausimas: kas gali mus apsaugoti nuo infekcijų (ir konkrečiai – nuo hepatito A)? 
Pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė – mažinanti šios ir daugelio kitų infekcijų riziką – yra... rankų plovimas. Apie tai ir yra šis rašinys. Ir tikrai, jei jau pavadinime tai būčiau paskelbęs, neskaitytumėte. Nes ir patys viską žinote. Ar tikrai? Jei skaitysite toliau, sužinosite, kodėl kartais rankas reikia plauti ir bulvių nuoviru ir skiestomis citrinų sultimis. Taigi, apie viską iš eilės.
 
Stipriai virusuotos yra mūsų durų rankenos, kompiuterių pelės ir klaviatūros. Kas dar? Žinoma, pinigai. O mišrainės parduotuvėje, rankomis darytos? O ar jūsų kolega, išėjęs iš tualeto, pasuko į prausyklą? Gal priešingai – ištiesė jums ranką? O kai akį suniežtėjo, kaip elgėtės? Turbūt pirštu tą niežuliuką nubraukėt. Neteisinga! Reikėjo vidine delno puse. Gripas tarsi pasibaigė, bet pavasarinę slogą dabar lengviau susigauti. Į delną čiaudote? O paskui, kaip ką tik pamokiau, tuo delnu akių ir nosies niežulį baidote? Ir apskritai: pastebėkite biuro kaimyną arba patys save: per valandą paliečiame 3-7 skirtingus paviršius. Savo nosį ar burną per tą patį laiką - 4-5 kartus. Faktų galėčiau krūvas pažerti, tačiau bijau, kad prausyklėn bėgsite dar ir skaityti nebaigę. Todėl dabar prasidės receptai bei patarimai. Bet prieš juos – vienas visais tais receptais suabejoti verčiantis pastebėjimas. Jei pakalbinsite ilgaamžius ir paklausite jų apie muilą, dažnas sakys, kad jaunystėje retokai jį matė. Ar todėl, kad tokio pasirinkimo nebuvo? Ne. Jie paporins, kad labai stropiai ir labai dažnai praustis nėra sveika. Dar parašysiu ir apie tai.
 
Muilo pasirinkimo galimybes žinote - ir kvepiantys, ir gražūs. Bet vis vien iš turkijų ir egiptų atsivežam dar nematytų. Turtingesnės ponios būtent ten ieško ir sveikatos – antibakterinio muilo. Nusiperka. Ir atsiveža... ligą. Nes tas 20-ojo amžiaus atradimas – antibakterinis muilas – turi vieną ypač bjaurų ingredientą – triklozaną. Kai kam, tiesa, jis dirgina odą, kai kam sukelia alergiją. Kai kas džiaugiasi, kad taip neatsitinka, ir vartoja. O rezultatas – endokrininės sistemos disbalansas. Ir apsinuodijimas. Lietuvos rašytiniai šaltiniai džiūgauja: nuo 2017- ųjų triklozanas ES draudžiamas. Bet taip rašantieji nematė to draudimo: pati cheminė medžiaga draudžiama, o štai jo priedai muiluose – leidžiami. Išvada: jokio antibakterinio muilo nepirkti ir nevartoti. Tam turime savo, lietuvišką, ūkinį muilą.
 
Apie jį galima traktatą, o galima ir knygą parašyti. Bet laiko neturim. Tačiau, gi pastebėjote, kad iš muilo lentynų jis seniai išguitas: rasite tik tarp skalbimo priemonių. Jei dar pažymėta, kad jis – su tulžimi, vadinasi, išplausite bet kokias dėmes. O ar patys muiluotis galime? Protingi, bet ne visada teisingi patarimai rašo, kad dar visai neseniai maitinančios moterys juo plaudavo krūtų spenelius. Dezinfekcijai ir įtrūkimams išgydyti. Rašoma, kad tinka jautriai vyrų odai po skutimosi. Tinka suskirdusiems kulnams. Ūkinio muilo nuoplovos geros ir gėlėms laistyti. Ir labai tinka po to, kai lietėte žalią paukštieną, arba po to, kai keitėte vystyklus. O praustis? Vieni sveikatintojai tai draudžia, kiti - primygtinai siūlo. Tie, kurie siūlo, sako, kad nedažniau kaip kartą per savaitę. Ant to muilo rasite ir „stiprumo“ skaičius. Jei 72, - stipriausias. Toks karo metais tikdavo ir chirurgams, operuojantiems žaizdas. Bet jei tik grožio vaikotės – tikrai ne! Nes grožio meistrai teigia, kad muilas (ne tik ūkinis, bet ir visoks kitoks) – grožio priešas. Iš šešetuko trys turbūt patvirtins, o kiti trys – paneigs...
 
Bet šis rašinys turi dar vieną su muilu susijusį tikslą: ar mokame apskritai muilintis? Klausimas visai nejuokingas, jei atkreipsite dėmesį į tai, kiek sekundžių muilinate rankas. Daugiausia – 10. O naudą atneš tik dvigubai ar trigubai ilgesnis procesas: 20-30 sekundžių. Pasekite šiuos skaičius!
Dabar – vyrams: pažiūrėkite, ar jūsų draugės nagučiai yra tikri ar tik priklijuoti-priauginti. Po tais dirbtiniais kaupiasi dvigubai daugiau bakterijų ir nešvarumų. Bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia – kad prausimasis su muilu netaptų manija. Kaip ir kiekvienas perlenkimas – ir šis turi savo kainą: kartu su bakterijomis, virusais nuplaunamas ir naudingųjų mikroorganizmų sluoksnis. O nuplauta mikroflora atkuriama negreit. Ir taip atveriamas kelias naujoms infekcijoms.
Dešiniarankiams. Kairė ranka visuomet nuplaunama geriau nei dešinioji. Kairiarankiai daro atvirkščiai.
Gražuolėms-sveikuolėms. Šilkine rankų odą daro vanduo, kuriame virė bulvės. Tinka ir skiestos citrinų sultys. Atsigaus jūsų rankos ir nuo rugštynių lapų. Tik po to dar nuplaukite jas muilu.
Ir – kaip visada – beliko paaiškinti pavadinimą. Daktarai žino: HAV yra hepatito A virusas. Dar neatėjo.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!