Pavasaris: „daidžestas“

Henrikas Vaitiekūnas
2019-03-04
Manau, kad redaktorė, pamačiusi tokį rašinio pavadinimą, neapsidžiaugė. Mat vietoje svetimybės „daidžestas“ turėčiau rašyti lietuvišką atitikmenį „spaudos apžvalga“. Arba - dar gudriau: „perspaudos rinkinys“. (Būtent taip rekomenduoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija). O kodėl vis dėlto rašau „daidžestas“?
Pavasaris: „daidžestas“

Todėl, kad žodis buvo įrašytas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Už jo pavartojimą anksčiau galėjai ir nuobaudą gauti. Bet šių metų sausio 31-ąją baisingasis kalbos klaidų sąrašas buvo pakoreguotas: baudų nebeliko. Todėl ir įrašiau į pavadinimą. Nesibaimindamas.
Dabar apie tai, kodėl gi to „daidžesto“ prisireikė. Ogi todėl, kad tai pirmasis mano rašinys, kur nė sakinio nėra autoriaus sugalvoto ar išmąstyto. Viskas, ką toliau skaitysite, jau buvo kur nors (kada nors) paskelbta. Bet gi žinau: pavasarį „googlui“ laiko neturite. Todėl imkite šį maždaug 50-ties publikacijų perspaudos rinkinį. T.y. – „daidžestą“.
 
Pavasariui tenka visai nemažai – apie 38 proc. visų metų ligų. Didžioji banga būva kovą, kiek mažesnė – balandį. Dabar pavardinsiu: gastritai ir skrandžio opos. Alergijos ir konjuktyvitai. Depresijos. Lėtinių ligų paūmėjimai. Ir artritai su tonzilitais. Ir herpesas. Ir esu tikras net visiškai sveiki žmonės per artimiausius du mėnesius bent sykį pasiskųs, jog tapo mažiau darbingi. Jog galvą maudžia. Jog „motoriukas“ traukia taip, tarsi nekokybiško benzino būtų pripiltas. Bet kai žinai, kodėl taip – nesigąsdini. Nes supranti: žiemą mažiau pajudėjus, šiek tiek atrofavosi raumenys. Nervingesniais ir labiau į konfliktus linkusiais mus padarė staigokai padidėjęs saulės aktyvumas. Alergijos ir visokios odos ligos aktyvėti ėmė dėl gamtos pokyčių. Nesinori gąsdinti, bet, jei turite plunksninę pagalvę, pavasarį joje prabudo ir apsnūdusios erkutės: tos, kurios nematomos. Vienu žodžiu: jei pavasarinių ligų ieškojome, jau ir suradome. Dabar belieka receptus siūlyti.

 
Šioje pastraipoje, jei norėčiau pasirodyti labai apsiskaitęs, turėčiau įrodinėti jums serotonino (turbūt esate girdėję, jog tai – vienas „laimės hormonų“), taip pat – dofamino ar endorfino privalumus. Jei tų išvardintųjų trūksta, ir nuotaika bloga, ir pavasarinis nerimas griebia, net bala vidury šaligatvio erzina. Protingos močiutės pataria: atsikąsk šokolado. O jei bijai nuo jo pastorėti, padvigubink racione... raugintų kopūstų. Gal ir gerai. Bet tie daktarai, kurie kiekvieną pavasarį mus mokina mitybos – tie tikrieji daktarai - turi dar geresnį patarimą: „Jūsų pavasarį (ir nuotaiką) išgelbės tik avižos!“, - šūkteli jie. Ir detaliai aiškina, kaip reikia jas kavamalėje sumalti, karštu vandeniu užpylus 12 valandų palaikyti, o po to gerai perkošus jau ir gerti. 
 
Bet štai kas aną pavasarį atsitiko: viena ponia, tą receptūrą puikiai išpildžiusi, rudeniop ėmė ir pasiligojo. Kodėl? Šeimos daktaras priežastį rado tik tuomet, kai netyčiom paskaitė prancūzų endobiotiko Žano Ch. Charrie raštus. Pasirodo, kad jei ištisus metus, be pertraukos kimšim į save avižas, jokio poveikio nebus. Pasirodo, ta avižinė košė, puikiai mūsų organizmą sureguliuojanti prieš bet kokius temperatūrinius pokyčius, skydliaukei, antinksčiams ir kitiems gyvybiniams organams tinka tik tuomet, jei valgome ją ne ilgiau nei 15 dienų iš eilės. Po to būtina mėnesio pertrauka. Tik tuomet veiks. Tad galima buvo ir tiesiai recepte parašyti: 15-kai pavasario dienų – avižinė košė. Ir viskas.
 
Kai bemaž vienam sakiny rašai ir apie košę, ir apie šokoladą (apie žuvį ir varškę bus kiek vėliau), privalai parašyti ir apie antsvorį. Tad dabar du teiginiai, dešimtyse knygų ir žurnalų išdėstyti, bet pavasariais moterų vis pamirštami. Nesvarbu, kad atėjo meilės ir mados metas. Neskubėkite, mielosios, rodyti grožybių, nenusisijuonuokite per greit! Nes sušalsite. (Kas paneigs, kad būtent taip „pagaunamas“ cistitas?). Ne mažiau svarbus ir antras teiginys: pavasarį jokiu būdu negalima griebtis dietų ir mesti svorį. Tai – pavojinga. Daug pavojingiau, nei... bučiuotis su pavasariniu peršalėliu.

Kardifo universiteto Didžiojoje Britanijoje rektorius Ronas Eklesas specialiai pavasariui yra parašęs didelę mokslinę studiją, kurios esmė – taip pat į du sakinus sutalpinama: čiaudėdamas ar neprisidengus kosėdamas – partnerį užkrėsi. O bučiuojantis – na, niekaip, nes virusas per seiles neperduodamas. (Kai kurie lietuviški daktarai purto galvą: girdi, neteisus tas anglas). Bet spręskit jūs pačios.

 

Vis aktyvesnė ir saulė. Nuo pavasarinių spuogų, strazdanų bei pigmentinių dėmių imkite gintis ne tuomet, kai prasidės: kremus (daktaras patars, kokius) pradėkite naudoti jau šiandien. Ir akiniai nuo saulės. Ne prieš atostogas, o jau dabar. Nes pavasarinės saulės ir prisibijoti reikia, o ir pabūti joje bent 20 minučių (čia vėl jums priminimas) – tai gauti vitamino D dienos normą. Laikykitės viduriuko.
Turiu dar vieną unikalų, tikrai lietuvišką, bet ir pasauliui žinomą pavasarišką receptą. Tai nepamainomas visų ligų vaistas - beržų sula.
 
Ir nuo anginos, ir nuo šunvočių. Ir nuo pavasarinio nuovargio. Nepakeičiama veido kosmetikos priemonė. Beržų sula gydo lėtinę slogą, avitaminozę. Šalina akmenis, išvalo organizmo druskas ir toksinus. Sveikatina inkstus. Tiesa, vienai grupei ligonių – diabetikams – geriau nevartoti. O visems kitiems priminsiu, kad egzistuoja (deja, neteko ragauti) ir beržų sulos vynas. Jei Japonija būtų arčiau, matyt, lietuviai įsigudrintų šį beveik tautišką produktą eksportuoti. Nes Japonijos rinkoje vienas litras beržų sulos kainuoja daugiau nei 50 JAV dolerių.
Tiesa, ir jums jis gali tiek arba dar daugiau kainuoti, jei nesilaikysite beržų sulos išgavimo taisyklių. Lietuvoje jos - itin griežtos. Tad, prieš pasiimdami grąžtą, būtinai perskaitykite. 
 
Pabaigoje – dar du pavasarinių negalių įveikimo būdai. Pirmąjį prieš daug metų pateikė šviesaus atminimo daktarė Filomena Taunytė. Ji teigė, kad visos depresijos ir du trečdaliai pavasarinių ligų praeina bent tris dienas pabadavus.
Ir čia vėl yra du variantai: arba patikėti, arba – patikrinti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris