Atrodo, randasi visiškai nauja ir ligi šiolei negirdėta profesija – žurnalų plėšytojas. Jei tiksliau – reklamų spalvotuose žurnaluose plėšytojas. (Bet galima – taip televizija rodė – ne tik plėšyti, galima tame puslapyje ant nufotografuoto naujametinio šampano butelio ką nors užklijuoti). Arba tušinuku tą butelį užtušuoti. Darbas imlus ir, atrodo, turėtų būti gerai apmokamas. Nes nuobodus. O Saulius Skvernelis (čia vėl iš televizijos girdėjau) sakosi ne ant pinigų maišo sėdintis. Bet nesigilinkim, nes čia pirma dalis jau ir baigiasi. Ir išlenda tai, kad rašinys nieko bendro neturi nei su alkoholio reklama, nei su jos draudimais.
 
Taigi. Jeigu esate sveiki, ne visuomet skaitote tai, ką gydytojai parašo. Antra vertus, yra leidinių, kurių pacientai (ligoniai) net į rankas nepaima: mat šie ir juose esantys skaitiniai – profesiniai, t.y. skirti tik gydytojams. Arba mūsų išsilavinusioms sesutėms. Arba radiologams, kurie net chirurgams paaiškina labai brangios aparatūros nupaišytus mūsų kūno žemėlapius.
Tai štai. Tuose Specialiuose Leidiniuose taip pat pradėjo rastis reklama. Tik nepagalvokite, kad šampano ar brangiausio viskio. Ne! Tarp dviejų mokslinių straipsnių – trijų eilučių reklama. Tarp profesinės patirties pasidalijimo ir aprašyto medicinio atradimo Pietų Afrikos Respublikoje – penkių eilučių reklama. Ir taip toliau.
 
Kai pasakysiu, kas ten reklamuojama – didžiai nustebsite. Ogi (pirmuoju atveju)... trumpi, bet kokybiški norvegų kalbos kursai. Antruoju atveju – brangūs (bet reikalingi) anglų kalbos kursai. Kodėl brangūs? Nes tai – medicininė anglų kalba! 
Ir dabar – iš lėto – jau pradedate suprasti: tuos žurnalus skaito gydytojai rezidentai. Tie, kuriems tuoj tuoj bus reikalinga ta specifinė anglų kalba ir ta visiškai nelengva norvegų. Nes sparneliai jau išdygo. Beliko juos tik pamiklinti.
Čia medicina ir užsienio kalbos baigiasi. Nes prasideda politika.
 
Jei gerai interneto platybėse paieškosite, tikrai surasite žodį, kuriuo Lietuvos Vyriausybės vadovas yra pavadinęs pilietinį medikų judėjimą. Tas žodis – „Šantažas“.
Paskui persigalvojo ir pareiškė, kad medikų lūpomis kalba opozicija.
Idant nesuklysčiau, pacituosiu mažą gabalėlį iš „Delfyje“ publikuoto vyresniojo gydytojo rezidento J.Simonavičiaus rašinio: „Premjero manymu, aukštuosius mokslus baigusius medicinos profesionalus Ingrida Šimonytė ir Gintautas Paluckas už rankyčių veda į Kudirkos aikštę.“
Pakartojo premjeras tai ir „Žinių radijo“ laidoje:
– Už šio mitingo stovi politikai, – sakė S.Skvernelis, o paskui pridūrė: – tokie klausimai gatvėse ir aikštėse nesprendžiami...
 
Tiesa, po to ministras pirmininkas (MP), turbūt patarėjų patartas, išsigando:
– Džiaugiuosi, kad tai netapo politine akcija, – pasakė jis. Ir turbūt atsiduso. Nes manė, kad nieko konkretaus nepažadėjęs pigiai atsipirko.
Galėčiau ir toliau pasižarstyti citatomis. Deja, jos neturi tvirto pamato (nes į diktofoną liko neįrašytos). O neįrašytomis liko dėl lietuviškos baimės. Dėl saugios ateities. Bet tikrai ne vienas mitingo dalyvis – žinoma, norėjęs likti anonomišku – pareiškė tądien, mitingo metu, pajutęs šaltą policininkišką požiūrį. Ir nieko daugiau. Norą valdyti ir norą kaltinti Kitas Partijas.
 
Tai, kas čia toliau rašoma, yra ne tautos, ne redakcijos, o tik vieno apžvalgininko nuomonė. Todėl paprašysiu atkreipti jūsų dėmesį į keletą aukščiau buvusių pastraipų ir tikrų (o ne sugalvotų) MP požiūrių į partijas.
Beje, visi mes – nepartiniai – panašiai į jas žiūrime. Jei žmogaus paklausi, ką partijos tau gero padarė, atsakymo nesulauksi. Bet! S.Skverneliui blogos yra ir kairės, ir dešinės partijos. Vienodai bloga jam ir Ingrida Šimonytė, ir Gintautas Paluckas. O ar girdėjote kada nors, kad už kokią nors eilinę kliurką būtų pabaręs vadinamąjį sveikatos apsaugos ministrą? Arba bendro paminklo stribams ir partizanams idėjos autorių?
 
Jei negirdėjote, vadinasi tikrosios MP pažiūros slepiamos. Ir, žinoma, ne be priežasties. Nes, jei į Prezidento rinkimus eisi tik su vienos partijos vėliava – vienos partijos balsus ir tesurinksi.
Skambinu partijos pirmininkui ir Vilniaus vicemerui Gintautui Paluckui:
– Ar jūs, pirmininke, už rankučių paėmęs, atvedėte jaunuosius medikus į Kudirkos aikštę?
Pirmininkas juokiasi. Sako, jog taip mano tik vienas žmogus.
– Ar medikų sąjūdis yra politika? O gal tai tik politikavimas?
 
Vietoje atsakymo Gintautas Paluckas cituoja man „Vikipediją“:
– Politika, – sako jis, – tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje reguliavimo veikla. Bet, žinote, šiais laikais „Vikipedija“ ne visi pasitiki, tad aš jums geriau pacituosiu tarptautinių terminų žodyną. Jame politika apibrėžiama rimčiau: kaip valstybinių reikalų tvarkymas. O kas išdrįs pasakyti, kad sveikatos apsauga – visai nevalstybinis reikalas. Kas?
 
Tuo ir baigiame trumputį pokalbį. Gaila, kad jame neliko vietos paminėti, jog kiekvienas Lietuvos gydytojas rezidentas per savaitę (!) gauna du tris darbo pasiūlymus iš užsienio. Nesuspėjome jums papasakoti, kad tas pats gydytojas rezidentas už naktinius budėjimus Lietuvos ligoninėse uždirba tik po pusantro euro per valandą, O Estijos pirmakursio rezidento alga (šiandien) yra 1400 eurų. Tokia jų politika.
O mūsuose – kur politika kol kas tik viena – netrukus vėl rasis naujų darbų žurnalų ir laikraščių plėšytojams. Reiks išdraskyti (arba užklijuoti) visus reklaminius skelbimus, kviečiančius mokytis norvegų kalbos.