Šis rašinys nėra apie virtuozišką vairavimą. Jis yra bjauriai seksistinis: apie moterišką protą. Bet apie protą – vėliau. Pradžioje apie seksizmą.
Apie seksizmą, žinoma, jūs girdėjote nekart. Bet, jei paprašyčiau paaiškinti, moterys paaiškintų visai kitaip nei vyrai. Jos būtinai prisimintų, kad visi vyrai, anot to lietuviškos televizijos kūrinio, žinoma, yra kiaulės. Kad visi jie (beveik visi) nori tik kūniškų malonumų. Ir, kad vardan tų malonumų, yra linkę meluoti, apgaudinėti, svetimoteriauti. Ir dar, žinote, automobilis jiems – daug gražesnis už kailinius. O žvejyba ar medžioklė, žinoma, daug svarbiau už meilę. Ir dar jie labai šykštūs: neveda jų į brangius restoranus („Vienąkart buvo nuvedęs, bet tada dar nebuvom apsiženiję“...)
 
Ką apie seksizmą pasakytų vyrai? Jie pasakytų (negarsiai, tik mintyse, arba tik vyriškame ratelyje), kad šiaip jau vyrai yra gerokai protingesni. Nes geriausių pasaulio šachmatininkų šimtuke nėra nė vienos moters. Kad tarp moterų gerų pianisčių yra daug, bet nebuvo tokios, kuri prilygtų E.Gilelsui. Dar jie visą valandą „YouTube“ gali žiūrėti, kaip siauroje gatvelėje moterys parkuoja automobilius. O jei vyras itin išsilavinęs, jis dar būtinai draugams papasakos, kuo mizoginija skiriasi nuo ginofobijos.
 
Bet viskas yra daug paprasčiau, nei manote. Viską tuoj paaiškinsime fiziologiniais (jei norite – medicininiais) lyčių skirtumais.
Elementaru: pradėkim nuo smegenų pusrutulių. Pamenate? Dešinysis yra skirtas erdvei, laikui, žmonėms atpažinti. Kairysis pusrutulis valdo emocijas. Ir dar yra neuroniniai ryšiai, nuolat zujantys pusrutulių viduje ir – kas itin svarbu! - tarp pusrutulių.
 
Ir štai – pirmoji moterų pergalė! Pasirodo, vyriškose smegenyse tie tūkstančiai neuroninių ryšių dažniausia zuja vieno arba kito pusrutulio viduje. O ryšiai, jungiantys abu pusrutulius – gerokai retesni nei moteriškose smegenyse. Todėl moterys prieš priimdamos sprendimą galvoja milisekundę ilgėliau. Bet priima jį teisingesnį. Taip bent jos mano.
Tuoj įmušim į vyriškus vartus dar vieną įvartį. (Būsim atviri, nes manom, kad moterys yra protingos ir teisingai suprato šio rašinio pavadinimą).
 

Taigi, gerbiami vyrai, dabar prašau prisiminti tą momentą, kai jūs paskutinįkart savo virtuvėje pjaustėte dešrą. Jau dvi riekutes atpjovėte ir tuomet Marytė jūsų paklausė, ar pirksite naują sofą (Ir kokios, konkrečiai, sofos jūs norėtumėte). Žinoma, paaiškinote, kokios. Užtruko draugiškas jūsų pokalbis tik pora minučių. Tačiau per tą laiką peilis jūsų rankose nė nekrustelėjo.

 
Marytė jau būtų seniai supjausčiusi dešrą. O jūs – ne: nes esate vyras, kurio smegenyse (kaip ir visų vyrų smegenyse) – kur kas daugiau pilkųjų, o ne baltųjų ląstelių. Pabandysiu paaiškinti tai ne mediciniškai, o populiariai. Tos pilkosios ląstelės – tai tarsi „tušti stalčiukai“. Ir todėl, kai svarstote, kurią gi sofą pirkti, tame „stalčiuke“ telpa tik sofa. Dešrai (ir jos pjaustymui) vietos nebelieka.

Dar aiškiau: moteriškos smegenys vienu metu gali būti užimtos daugeliu darbų ir daugeliu dalykų: ir apie vaikus geba galvoti, ir apie sofą, ir apie nepjaustomą dešrą. O vyriškuose „proto stalčiukuose“ padėta vos po vieną daiktelį. Arba dažnai išvis nieko nepadėta. Todėl, kai ji jūsų, sėdinčio prie televizoriaus paklausia: „Kokį niekalą čia žiūri?“, atsakymas būna tikrai vyriškas: „Aš nežiūriu“. Ir esate teisus taip sakydamas. Nesvarbu, kad televizorius veikia – nežiūrėjote. Tiesiog tas proto „stalčiukas“ tuo metu buvo tuščias.
 
O kai ant upės kranto sėdite ir į plūdę žiūrite? Ilgai, itin ilgai. Vėl „stalčiukas“ tuščias. Todėl ne kiekviena, o tik vyriško proto moteris taip galėtų. Tiesa, yra ir tokių moterų. Bet jos tuomet atsako „Žvejoju“. O ne taip, kaip jūs: „Ilsiuosi“…
Sankt Peterburgo universiteto profesorė neurolingvistė T.Černigovskaja važinėja po pasaulį ir formulėmis bei pavyzdžiais įrodinėja, kad vyrai yra daug protingesni už moteris.
- Geriausi pasaulio virėjai – vyrai, - sako ji. – Bet jei vyras – kvailys, jis kvailesnis už bet kurią ganėtinai kvailą moterį.
Garsus JAV neurochirurgas Ebenas Aleksanderis profesorei T.Černigovskajai prieštarauja iš esmės:
 

„Operavau tūkstančius ligonių, ne tik ekranuose mačiau, bet ir rankose laikiau tūkstančius vyriškų ir moteriškų smegenų, - sako neurochirurgas Ebenas Aleksanderis. – Bet ko neradau, to ir neradau - proto.“

 
Ir todėl niekas jau šimtą metų negali iš esmės paaiškinti, kodėl per dieną moterys ištaria maždaug 25 tūkstančius žodžių, o vyrai – vos ne vos 9 tūkstančius.
Minimalūs skirtumai (tos pilkosios ir baltosios ląstelės) yra. Bet kodėl tuomet kas penktas vyras „nešioja“ moteriškas smegenis, o kas septinta dama – „vyriškas“?
Amerikos pastorius Markas Gungas (tas pats, kuris atrado „dėžutes“ vyriškose smegenyse) aiškina, kad smegenys – tokia itin sudėtinga sistema – negalėjo atsirasti be Dievo pagalbos. Tik Dievas sukūrė ne pačias smegenis, o… elektromagnetines bangas.
 
Panašiai, beje, mąsto ir mūsų kardiochirurgas akademikas - Jurgis Brėdikis.
Tos elektromagnetinės bangos savo ruožtu stimuliuoja mūsų smegenis. Ir tada po interpretacijos bekvapiame, beskoniame ir juodai baltame pasaulyje randasi spalvos, kvapai ir visi kiti žmogiškieji mūsų potyriai.
Todėl seksizmą, mizoginiją, šovinizmą, ginofobiją ar mizandriją propaguojantieji savo pyktį turėtų nukreipti ne į kitą lytį, o į savo ne itin gerai gamtos sureguliuotas smegenėles.
O apie tą negebėjimą kalbėti dešrą pjaustant – kitą kartą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!