Bet rašinio apie jus tame portale neradau. (Rašė tik apie Helovino kostiumu apsirėdžiusį A.Verygą). GNTV jūsų taip pat nerodė. (Jos kūrėjai sako, kad mažiausiai pusė milijono lietuvių kasdien ją žiūri. O štai jūs net nežinote, kur to TV kanalo – „Gerų Naujienų Televizijos – ieškoti!). Todėl dar ne viskas yra gerai.
 
„Su manim, ne viskas yra gerai“, – sako ponia Izabelė (buvusi prekybininkė, dabar pensininkė) savo vyrui. Ir tęsia: „Vis painiojuosi mintyse. Ir mane nuolat neramina kai kurių valstybių ekspansionistinė politika...“
 
„Nesipainiok, – sako jai ponas Liudvikas. – Neatitikimus tarp vidinio ir išorinio gyvenimų, gerbiamoji žmona Izabele, sąlygoja chaosas, tvyrantis tavo galvoje.“ Liudvikas apie chaosą nusimano. Nes, išėjęs į pensiją, ėmė lankyti Ošo dinaminių meditacijų centrą. Gyvenimas palengvėjo. (Šiek tiek palengvėjo ir piniginė. Bet tai smulkmena. Nes kažkada kaip ir ponia Izabelė dirbo prekyboje. Šį bei tą sukaupė). Dabar ponas Liudvikas (žmonai save jis liepia vadinti „Liudviku Van“) investuoja į dinaminį mąstymą. Nes simpatiška yra to mąstymo vadovė. Bet čia jau kita tema. O šiandien pasakysim tik tiek, kad meditacijų centre p. Liudvikas dažnai užtrunka. Nes užtrunka ir procesas, kurio ten mokomasi, – meditacija.
 
Chaosas, kurį ką tik perskaitėte, yra dirbtinai sukurtas. Nes kuomet tą pačią dieną ir valandą jūsų galvoje zyzia mintys apie Heloviną, Verygą, prekybą, ekspansionizmą ir dinaminę meditaciją, tampa aišku – pagalba reikalinga. Tad gal toji, kurią Izabelei ką tik Liudvikas Van pasiūlė, ir tiks?
 
Tolesnis rašinys yra apie meditaciją, kuri šiais laikais yra itin madinga. Praktikuojantys sako, kad ir reikalinga. Apie meditaciją – ne taip dažnai kaip apie infliaciją – bet vis vien girdim. O, jei turite laiko ir šiek tiek pinigų, meditacija jus gali net patraukti. Nes štai kas apie ją rašoma.
 
„Meditacijos centrai yra visose pažangiose pasaulio valstybėse“. (Nė vieno žodžio iš citatos neišmečiau). „Meditacija – tai kelias į visuomenę, kurioje gyvena kūrybingi ir protingi žmonės“. (Turėtų visiems patikti). „Meditacija – tai savo įtampų stebėjimas, ir mokymasis, kaip sumažinti stresą“. (Argi neaktualu?). Ir dar viena reklaminė-antraštinė replika: „Meditacija – tai proto konstravimo, jo pusiausvyros ir kitų savybių ugdymo treniruotė...“
 
Matyt, neteisinga yra įžanga, kurioje citavom pensininkus eksprekybininkus. Nes, jei lietuviškuosiuose proto gimnastikos centruose šiandien apsilankysit, išvysit dar nė pusamžio nesulaukusias ponias. (Ponus – rečiau). Nes „išvalyti galvą“ dabar populiaru. Ir dar, sako, ten – tuose „klubuose“ – galima bendraminčių rasti.  
Tačiau, gal tą žodį girdėdami, niekuomet neradote reikalo (ar laiko) pasiaiškinti, kas gi čia per veiksmas? Kaip pradėti ir baigti? Kam to reikia?
 
Maždaug šešiasdešimties protingų rašinių esmę bandau suspausti į keletą eilučių. Tik tiems, kurie nežino, kas čia per daiktas. Protingų minčių internete – daug.
Jūs žinote, ką daryti, kai nudegate pirštą: reikia skubiai jį iš ugnies ištraukti. Kai esate alkanas – ieškote paguodos kūnui. Bet kodėl panašių veiksmų nesiimate, kuomet esate piktas? Ką darote, kuomet jus sunervino? Meditacija – įsigilinimas į savo automatines reakcijas – padės pyktį suvaldyti. Ir – svarbiausia! – blogas mintis pakeisti pozityviomis. Tikslas – nuraminti protą. Kad jis negalvotų apie tūkstantį dalykų vienu metu. Sako, kad kai kam pavyksta. Bet ne iš karto.
 
Sudėtingiau yra su technikomis ir meditacijų rūšimis bei porūšiais. Interneto platybėse – ir, pirmiausia, atsargiuose skelbimuose (atsargūs todėl, kad spąstai juose giliai paslėpti) – rasite ir vipasaną (dėmesio sutelkimą į kvėpavimą), ir metta (mokančią geranoriškumo jausmo), ir transcedentinę sąmoningumo praktiką, nukreiptą į objektą ir...
 
Tokių ir panašių pavadinimų bei terminų – ne dešimtys, o šimtai. Nes kosminiai paveikslėliai vilioja. O nesuprantami (suprask: „moksliški“) žodžiai užburia. Ir keliauja – dvasios laisvės ir minčių aiškumo išsiilgėlis – į svajonių (taip jam įteigė) šalį. Nestabteli ties terminais. O jei stabtelėtų, sausas iš balos nebeatsikeltų. Štai, stabtelėjau ties viena „praktika‘, kuri reklaminiame skelbime įvardyta kaip „Vedanta“. Pabandžiau išsiaiškinti. Rezultatą pateikiu jo neredagavęs: „Vendanta – vyraujanti hinduizmo filosofijos sistema, susikūrusi upanišadų pagrindu, pagal kurią vienintelė realybė yra beasmenis absoliutas Brahma, o empirinis pasaulis yra vienintelė absoliuto pasireiškimo forma...“ Klausimas, ko mane šitoji meditacija išmokys iškart tampa beprasmis. Ir net žinau, iš kur toks „mokytojo“ sakinys radosi: iš didelės ir storos knygos. Tik, atrodo, pats „mokytojas“ jos visos neperskaitė.
 
Ir YouTube meditacijos pamokėlių šimtai. Vienoje tarsi patiko ponas (titulas jo, žinoma, kitoks) mokęs kvėpuoti. Pratimai įdomūs. Ir pats mokytojas įdomus: toks Telo Tulku Rinpoche. Paaiškinta, kad net pats Tibeto budistų dvasinis lyderis Dalai Lama 14-asis juo pasitiki ir rekomenduoja. Tačiau, jei pradėsit detaliau „mokytojo“ asmenybę analizuoti, knygas pavarčius jums paaiškės, kad visai jis ne Rinpoche, o kalmukų tautybės pilietis pavarde Erdne Omladykowas. (Ta W taip pat – jūsų protui apgauti). Bet gal čia – tik neišmanėlio prielaidos...
 
...Jaučiu, kokios negandos gali užgriūti meditacijas pašiepusįjį. Bet žinau, kad kritikai dabar jau atsparus: nes, knygelių prisiskaitęs, ramus kaip belgas. Ir kritikuojančių balsai manęs jau nepasiekia. Be to, kiek pasimokiau teisingo kvėpavimo. (Įkvėpimas turi būti, kaip vandens pylimas į stiklinę – pradžioje vanduo pasiekia dugną, paskui – kyla iki viršaus!). Dar šiek tiek supratimo įgijau apie koncentraciją į išorės garsus (gražiu gali būti ne tik paukštelių čiulbėjimas, bet ir kaimyno šuns lojimas).
 
Ir dar viena mintis, raudona gija einanti per meditacijų istorijas bei patirtis: visų meditacijų bendrasis tikslas – emociškai stabilios būsenos siekis.
Ir nebus šiame rašiny patarimų, nuo ko pradėti ir kuo meditaciją baigti. Norintys ir besižavintys ras patarimų internete. Jų ten šūsnys. Tik ar reikia jums jų?
Izabelei ir Liudvikui Van – prisireikė. Jei mano močiutė būtų gyva, pasakytų, kad tai – iš gero gyvenimo ir neturėjimo ką veikti. Bet dar žinau, ir ką – jei į postringavimus ta tema leisčiausi – pasakytų mano anūkas. Jis pasakytų, kad gera yra tik vienintelė meditacijos rūšis – atsisėsti fotelyje, užsimerkti ir mintyse paleisti kompiuterinę programą „Clean out junk files“. Teišvalo smegenis.  
  
Kuomet tą pačią dieną ir valandą jūsų galvoje zyzia mintys apie Heloviną, Verygą, prekybą, ekspansionizmą ir dinaminę meditaciją, tampa aišku – pagalba reikalinga.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!