Laiko sukiojimo žalą įrodė ir Nobelio premijos laureatai

Mindaugas Puidokas
2017-11-02
Atėjus rudeniui, kaip ir pavasariui, su nerimu laukiame laiko pokyčių, kai sukiosime laikrodžio rodykles tai pirmyn, tai atgal. Pasikeitus laikui į darbą einame apduję, iškankinti nemigos, irzlios nuotaikos, o gal net ir vos išvengę rimtų širdies problemų. Nors iki šiol skeptikai stengdavosi negirdėti medikų perspėjimų apie laiko sukiojimo poveikį sveikatai, tačiau šiemet mokslininkai, kuriems skirta Nobelio premija, įrodė, kad egzistuoja genai, reguliuojantys organizmo biologinį laikrodį.
Laiko sukiojimo žalą įrodė ir Nobelio premijos laureatai

Šio mėnesio pradžioje Nobelio premija už mokslinį atradimą medicinos ir psichologijos srityje buvo apdovanoti Jeffrey C. Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas W. Youngas, kuriems pavyko išskirti cirkadinius genus, reguliuojančius žmogaus organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą. Esant genų mutacijų, organizmo paros ritmas gali sutrikti, kartu sutrinka ir kitų organų sistemų veikla.

Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu naudojo vaisių museles kaip pavyzdinį organizmą, kuriame izoliuotas genas, kontroliuojantis įprastą biologinį ritmą. Jie parodė, kad šis genas koduoja baltymą, kuris per naktį kaupiasi ląstelėje, o po to susiskaido per dieną. Vėliau mokslininkai nustatė papildomus baltymų komponentus, atskleidžiant mechanizmą, reguliuojantį savarankišką laikrodinį mechanizmą ląstelių viduje. Tokius baltymus turi beveik visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmones. Esant neatitikimui tarp dienos laiko ir mūsų biologinio laikrodžio, vyksta pokyčiai žmogaus organizme. Geriausiai žinomas pavyzdys – vadinamasis ,,jetlag“, kai nuskridę į kitoje laiko zonoje esančią šalį, jaučiamės prastai.
 
Laiko sukiojimas ir sveikata 
Daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio gyventojų iš daugiau kaip 70 šalių paskutiniais dešimtmečiais gyvena prisitaikydami prie laiko persukimo dukart per metus. Lietuviai prie laiko pokyčių taikosi jau 14 metų ir savo noru kelia stresą organizmui. Gydytojai ir psichologai vis garsiau skambina pavojaus varpais, kad, keičiantis gyvenimo tempui, mūsų organizmui yra itin svarbus poilsis, kuris turi būti pastovus, o sukiojant laiką žaidžiame su savo sveikata. Pasak psichologų, toks žaidimas laiku gali virsti komplikacijomis, kai prireikia gydymosi vaistais.
 
O žmogaus organizmas prie laiko pokyčių prisitaiko tik po trijų savaičių. Nors Lietuvoje nėra itin daug tyrimų, kurie atsakytų į visus klausimus, susijusius su laiko pokyčiais, tačiau jau anksčiau minėti JAV mokslininkai yra įrodę, kad laiko sukiojimas smarkiai paveikia žmogų. Tai dažniausiai pasireiškia tuo, kad pasukus rodykles ar pirmyn, ar atgal, tą dieną padaugėja nelaimingų atsitikimų keliuose, dvigubai išauga pacientų ligoninių priimamuosiuose, kur dažniausiai atvyksta besiskundžiantys širdies problemomis, ritmo sutrikimais. Tai pavojingiausia yra vyresnio amžiaus žmonėms, vyrams ir vartojantiems vaistus.

 
Pokyčiai nacionaliniu lygiu 
Nors laiko sukiojimui nepritaria beveik 95 proc. lietuvių, tačiau 2016 metais tuometė valdžia nepasinaudojo galimybe perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvą į Lietuvos teisę ir pakeisti šį įstatymą. Dabar esanti situacija rodo, kad tuomet politinio stuburo neturėjimas sukėlė ilgalaikes pasekmes, su kuriomis turime kovoti šiandien. Remiantis ES teise, laiko sukiojimas nuo 2003 metų yra taikomas visose ES šalyse narėse. Toks įstatymas įteisintas direktyva, kuri neturi galiojimo termino, tačiau susitarta, kad ES Komisija šią direktyvą peržiūri kas penkerius metus. Vadinasi, jeigu politikai pernai pavasarį (iki balandžio mėnesio) būtų pateikę savo atliktus tyrimus, kuriuose argumentuojama, kodėl reikia atsisakyti laiko sukiojimo, tuomet šis klausimas būtų patekęs į Europos Parlamentą (EP), kur šalys narės būtų balsavusios.
 
Dabar turime planą, kuris reglamentuoja, kad direktyva galioja 2017–2021 metams, o tai reiškia, jog pagal galiojančią teisę kreiptis į EP Lietuva galėtų tik 2021 metais. Tačiau teisinė sistema visada turi išimčių. Kaip Europos ir Užsienio reikalų komitetų narys esu tvirtai įsitikinęs, kad turime rūpintis savo tautiečių sveikata ir gerove. Reaguodamas į LVŽS anksčiau atliktas apklausas, parodančias, kad dauguma žmonių prieštarauja laiko persukimui, teikiu Seimo nutarimą, kuriuo įpareigoju pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms skubiai atlikti Direktyvos 2000/84/EB nuostatų poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę ir atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo bei paruošti pateikimui Europos Komisijai siūlymą pakeisti šios direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.
Dr. Mindaugas Puidokas, LR Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, LVŽS pirmininko pavaduotojas



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Energija, laimė, naujų idėjų pliūpsnis po kurio ateina dirglumas, kaltė ir visiška apatija – su tokiomis nuotaikų kai...
    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica