Tai – basakojai neindėnai – su keistais plakatais budėję prie Vyriausybės bei Prezidentūros. Ir prašome nebijoti skaityti toliau: politika šiame rašinyje jau pasibaigė. O tai, kad tą politiką Lietuvoje kai kas bando „daryti“ basomis – tik pretekstas pokalbiui. Beje, visai neblogas pretekstas.
Suklysčiau, jei teigčiau, jog basakojystę pirmasis parėmė 19 a. vokiečių teologas Sebastianas Kneipas. Ne jis pradėjo, o Sokratas, Seneka ir dar gerokai prieš Kristų – Vergilijus bei Propercijus. Bet S.Kneipas šiame sąraše atsidūrė dėl rimčiausio argumento: „Kiekvienas basas žingsnis, – sakė jis – tai papildoma gyvenimo minutė.“
 
Patikrinkim. Ir pradėkim nuo netikėčiausio išbandymo. Kadangi puikiai pažįstate artimiausius kaimynus, pabandykite įsivaizduoti jų reakciją, kuomet daugiabučio laiptinėje gruodžio mėnesį jie sutiks jus basą. Gal į konteinerį išnešantį šiukšles, o gal tik nusileidusį pašto dėžutės link spaudos pasiimti. Gali būti, kad pats iš jų nė žodžio neišgirsite, tačiau neabejokite: prie vakarienės stalo tie kaimynai turės ką apie jus šeimynykščiams papasakoti. Gal net ištars, jog jau seniai įtarė, kad jūsų gyvenime ne viskas tvarkoj. Todėl užbėkite apkalboms už akių: patys užveskite šneką apie tai, kad nutarėte išbandyti dar vieną būdą slogai, gripui ir blogai nuotaikai išblaškyti.
 
Tikroji basakojystė – kuomet ir po pievą, ir po smėlį ir po sniegą (apie sniegą – bus speciali, atskiroji šio rašinio skiltis) basomis – tikrai būtina moterims, mėgstančioms (ar pagal situaciją ir pareigybę vaikščiojančioms) ant aukštakulnių. Taip bus nukraunama per darbo dieną sukaupta stuburo įtampa.
Vaikščiojimas basomis laikyseną pagerina ne tik moterims, bet ir nuolat prie kompiuterio sėdintiems ir nuo to kiek pakumpusiems vyrams. Ir, kaip keista bebūtų, vaikams taip pat.
 
Rytų medicina jau prieš tūkstančius metų žinojo, kad pėdose esantys receptoriai yra susiję su visais mūsų vidaus organais. Tad vaikščiodami be batų stipriname, tonizuojame ir tarsi masažuojame tuos gyvybiškai svarbius taškus. Dar teigiama, kad greičiau auga plaukai. Bet pastarasis teiginys – nepatikrintas.
O toliau – įprastinės ir nelabai įdomios įžvalgos: skatina smegenų veiklą, malšina stresą, aktyvina kraujotaką, gerina miegą.
Tiesa, tiems pabandymams taip pat reikia ruoštis. Nors pradėti tikriausiai reikėjo vasarą. Bet specialistai sako, kad startas galimas iki tol, kol temperatūra nenukrenta iki minus dešimt. Tad įsiklausykim į žiemiškus-sniegiškus patarimus.
 
Dar mokyklinės anatomijos pamokos mums pasakojo, kad pėdose yra „įmontuoti“ termoreguliacijos mechanizmai. Tad belieka tik prisiminti: kad pėdos nenušaltų, jūsų kraujas turi cirkuliuoti gerai. Vadinasi, ir apsirengti reikia šiltai (nesvarbu, kad kojos plikos). Nestovėti vietoje. Ir, jei darsyk basi eisite prie kokio valdžios pastato, bent žingsniuokite vietoje. Nuolat judinkite pirštus. Nustokite vaikščioti ant sniego, jei padai pradeda lipti prie jo paviršiaus. Ir svarbu yra žingsnuoti taisyklingai – per visą pėdą iš karto. Ir dar reikia ne bėgti per sniegą, o vaikščioti ramiai.
 
Atsakingąją operaciją – ypač, jei esate dar tik pradedantysis – būtina atsakingai ir užbaigti: vos užvėrę buto duris, kojas nuplaukite vėsiu (jokiu būdu ne karštu!) vandeniu. Ir patepkite kremu.
Iš karto tikrai neis, kaip sviestu patepta. Todėl gal pradžioje to sniego atsineškite kibirėlyje? Išbandysite vonioje. Pradžioje minutę ar dvi. O paskui – ilgėliau. Tik ir čia nereikia itin karšto vandens: šiltu jums pasirodys ir iš mėlynojo čiaupo bėgantis.
 
Pastraipa filosofiškai nusiteikusiems. Ir tiems, kurie tiki astraliniais pasauliais. Pirmiausia: jei paklausite, kaip jaučiasi pilietis, basomis mėgstantis pakeliauti ir po sniegą, ir po žvirgždą, išgirsite atsakymą, seniai Lietuvoje begirdėtą: net du iš trijų taip vaikščiojančių pasakys, kad jaučiasi taip džiugiai, jog net dainuoti norisi. Jūs, žinoma, nepatikėsite. Bet tuomet trys iš dešimties tą basakojų religiją išpažįstančiųjų jums praneš, kad norą dainuoti ir pozityvu spindėti jiems suteikia „įsižeminimas“.
 
Kas čia per daiktas? Aiškinamės. Pasirodo, kad taip vadinasi knyga. Jos autorius Klintonas Oberis – kaip ir kiti žmogaus ryšio su žeme išpažinėjai – teigia, kad šiuolaikinis apavas nepralaidžiais, dažnai sintetiniais padais trikdo sveikatą ir sukelia lėtinius uždegimus. O tiesioginis kojų kontaktas su žeme esą apsaugo nuo magnetinių laukų, kuriuos šiuolaikiniame pasaulyje patiriame kiekvieną minutę.
Atrodo, kad viskas puiku. Ir, kad tiems basiesiems protestuotojams sunkų jų kelelį ne sniegu, o cukrumi pabarstėme. Bet taip nėra.
 
Kuo netreniruotam sniegažengiui tai gali baigtis įtaria, manau, ir skaitytojas. Vyrai, žinoma, pirmiausia rizikuoja savo vyriškumu. Bet turiu įspėti ir tuos, kuriems to vyriškumo gal ir nebereikia: griežtai draudžiama nesitreniravus į sniegą basomis lipti diabetikams (pavojus kojoms), segantiems inkstų ligomis ir artritais. Pavojingas gali būti netgi vaikščiojimas basomis namie: linoleumas, keramikinės plytelės ir šildomos grindys (!) skatina plokščiapėdystę. Ir nesuklyskite, rinkdamiesi „saugiausią“ dangą: sintetiniai kilimai nėra saugūs. Jie kaupia statinę elektrą, kuri savo ruožtu negatyviai paveiks nervų sistemą.
 
Bet ne negatyvia informacija norėčiau baigti: yra dar vienas svarbus atvejis, kuomet baimes turite mesti šalin ir vaikščiojimą basomis privalomai išbandyti. Sako, kad jau po 3-4 minučių, praleistų basomis ant sniegu padengto balkono, nustoja skaudėti iki tol gėlusį dantį. Prašome patikrinti.
 
Na, ir įspėjimas tiems, kurie šiek tiek prietaringi. Griežtai nevalia basomis vaikščioti per Šventosios Anastasijos vardadienį. Ir štai, kodėl: ši šventoji – viena iš septynių moterų, kurių vardas paminėtas Romos mišių kanone – yra visų kalinių globėja. Nebūtų tame nieko blogo, jei ne svarbus įspėjimas, lydintis šią šventąją jau daugiau, kaip 1700 metų: pasirodo, kad jei kas per Šv. Anastasiją vaikšto basas, rizikuoja kalėjiman išlydėti ir ką nors iš giminių. Didžioji bėda yra ta, kad tas vardadienis švenčiamas net 15 kartų per metus. O artimiausia data yra gruodžio 17-oji.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!