Kvailystė nugali ne visada

Henrikas Vaitiekūnas
2019-07-04
„Ne kokiame nors 17-ąjame amžiuje, ir ne kokioje nors viduramžių valstybėje, o dar visai neseniai vienas garbus ministras – sunkiai tautai dirbęs visą dieną – nelengvų užduočių turėjo ir naktimis. Ir netgi tuomet, kai  po vakarienės gražioji to ministro žmona (monaliziškai šypsodama) kvietė jį į meilės patalą, jis tik niūriai nudelbdavo akis, ir pirštu parodydavo į jo laukiančias didžiules šūsnis popierių. Šalia tų šūsnių dar gulėjo šviežiai pagaląstos žirklės ir šešios klijų tūbelės.
Kvailystė nugali ne visada

Naktimis ministras Yangdongo mieste (Kinija) pagamintomis žirklėmis iš užsieninių žurnalų karpė alkoholinių gėrimų reklamas. Tiesa, kai kurių iškirpti nepavykdavo: reikėjo išsaugoti greta esančius straipsnius. Tad, ko neiškarpė - užklijuodavo švariais popieriaus lapais. Tvirtai: Pietų Korėjoje patentuotais rutuliniais „Skotch“ klijais“.
Istorija yra kiek senstelėjusi. Ir tikrai pats apie tai nerašyčiau. Bet gi jau pastebėjote: abi pirmosios pastraipos – kabutėse. Vadinasi, tai – citata.
 
(Dabar turime nuo senos istorijos kiek atsitraukti. Nes papasakosiu visiškai naują. Vos kelių dienų senumo. Pas Joną, švęsdami Jonines, keli Jonai nutarė pasigalynėti ir seną kaimo rąstą pakilnoti. O kai išrovė – ne tik kinivarpos pasipylė: išlindo ir aprūdijusi dėželė. Su gražiai jos vidun sudėtais – tiesa, jau kiek pageltusiais – popieriaus lapais. Iš jų ir išskaičiau tas dvi pirmąsias šito rašinio pastraipas. Tekstas mėlynu šratinuku rašytas. Bet  be parašo. Mintis – gal kiek ir  nerami, bet yra. Tačiau kuomet toliau su vyrais paskaitėm, iškart supratom: tai – draudžiama literatūra. Ir už jos platinimą gali būti nubaustas. Griežčiau, nei kadais buvo baudžiami knygnešiai).
 

Todėl toliau šio rašinio autoriaus prašau nekaltinti. Nors kabučių nebebus, bet patys jas nusipieškite. Nes – tik cituosiu. Tik išlieka  mažytė problema: man ar tam nežinomam autoriui atiteks honoraras? Bet gi žinau, kaip lietuviai sako: svarbu ne pinigai – svarbu yra teisybė. Tad toliau skaitykit tik tie, kurie su šitokia formule sutinkat.
 
Tęsiu. Didžiojo literatūrinio to rankraščio grožio nepavyks perduoti, nes jame – per 300 puslapių. Bet panašu, kad ir tam nežinomam autoriui ne literatūra rūpėjo.
Mąstė jis apie pasiligojusią Lietuvą. Ir – kaip ir dabartiniai žiniatinkliai drastiškai klausė: „Kodėl žmonės geria?“. (Visur toliau – be kabučių, mintys ir autoriaus idėjos – sutrumpintos.).
Aminorūgščių molekulės mūsų organizmuose sudaro grandinines struktūras, kurios lemia, kokie bus mūsų kaulai, mūsų plaukai ir nagai. Jei dėl tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, neteisingo gyvenimo) bloga tampa mūsų medžiagų apykaita, pirmosios tai „pajunta“ aminorūgštys. Jos ima provokuoti alkoholio poreikį. Dar viena detalė: alkoholis veikia kaip aspirinas:  jis mažina trombocitų galimybes „susivyti“ į kamuoliukus. Dar: etilo alkoholis – galingiausias antiseptikas (prisiminkite močiutes ir rimtus daktarus, kuomet jie siūlo kompresus). Beveik visuose jūsų matytuose filmuose stresinės situacijos baigiasi vienodai: arba užsirūkoma, arba... įsipilama. Medikai neprieštaraus: įsipilti yra sveikiau.
 
Dar. Įrodyta ilgamečiais tyrimais: infarkto rizikos veiksnys gerokai mažesnis tarp išgerinčių ŠIEK TIEK alkoholio BENT KARTĄ per savaitę. Paaiškinimas: alkoholis teigiamai veikia didelio tankio lipoproteinus –  vadinamąjį „gerąjį“ cholesterolį ir glikuotą hemoglobiną (dėl diabeto). Per daug „tikros“ medicinos? Na, tuomet paskutinis faktas: ne kartą mūsų medicinoje yra užfiksuotas „maksimalios efektyvumo zonos“ efektas, kuris įrodo, jog NEDIDELIS kiekis alkoholio gelbėja nuo trombų smegenyse (išeminio insulto atveju).
 
O dabar pabandykim paprasčiau. Tiems, kurie yra priversti kvėpuoti užterštu oru (Lietuvoje sinoptikai apie užterštumą miestuose nutyli) vienintelis išsigelbėjimas -30-50 gramų alkoholio. Toks jo kiekis mažina toksinus. Negali Lietuvos daktarai pagyvenusiems pacientams išaiškinti (bijo?), kad tie, kurie profilaktiškai prieš naktį išgeria 30 gramų konjako, gadina širdį. Efektyviau yra toks pat kiekis degtinės su pipirais.
 
Pasaulio patirtis. Maliariją (ačiū Dievui, dar „neužvežė“) nuveja džinas su toniku. Tamsų alų Vakarų Europa vartoja kaip profilaktiką nuo kataraktos. „Jegermeisteris“ Vokietijoje vartojamas vietoje festalio. Ir panašių pavyzdžių – ne dešimtys, o šimtai. Beje, žiauriai abejojantys tuo, kas aukščiau parašyta, gal neabejoja Senuoju Testamentu? Jame apie vyno naudą yra užsiminta lygiai 191 kartą. Kviečiu patikrinti.
 

Beje, apie vyną. Jei užsiversite ir iškart išmauksite visą jo stiklą, organizmas pajus tik stresą. Jei tą taurę gersite 40 minučių – jūsų kūnelis pasisavins ir tikslingai panaudos visas tame vyne esančias naudingas medžiagas. Vyną gerti – tai toks pat menas, kaip žolę pjauti. O patarimas ir to nemokantiems yra toks: pirmu gurkšniu išgerti trečdalį indo. Ir su kiekvienu kitu gurkšneliu – taip pat po trečdalį to, kas dar liko.
Vyndarystė per amžius nuėjo erškėčiais nubarstytą kelią. Ir prieš šimtus metų buvo bandoma daryti tai, kas Lietuvoje dabar daroma. Draudė ir M.Gorbačiovas, ir Titas Flavijus (pastarasis - dėl to, kad vynas buvo pradėjęs išstumti duoną – niekas jos nebeaugino). O paskui dar buvo V.Šekspyras, 1597-aisiais rašęs, kad tik vynas išvaiko iš galvų kvailystes, o žodžiams suteikia tikrąją prasmę (tragedija „Henrikas IV“).
 
„Vynas – senelių pienas“, - sako prancūzai, kasdien išgeriantys daugiausiai vyno Europoje, bet mažiausiai Europoje sergantys širdies ligomis.  Ir dar ispaniška citata: „Vynas – ne vaistas, sakoma Pontevedros provincijoje, bet gerti jį reikia, kaip vaistą...“
Ir dar kelios patarimais galinčios virsti mintys. (Žinoma, tiems, kurie tiki nedidelėmis erezijomis). 

Raudonas sausas – „kuria“ kraują. Tinka diabetikams. Jame yra flavonoidų, kurie aptinkami ir obuoliuose, ir braškėse. Jo sudėty esantis kvercetinas stiprina imunitetą, naikina vėžines ląsteles. Božole blaivu yra nepamainomas vaistas nuo viduriavimo. Nuo podagros, sako, gelbėja Provanso rožinis. Ir t.t.
 
Kadangi artėjame prie pabaigos, parašysiu pagrindinę alkoholio vartojimo taisyklę. Ji universali ir yra pritaikoma bet kuriai šaliai. Manau, jos negalėtų paneigti netgi žiaurieji prievaizdai iš labiausiai alkoholio suvaržymų patyrusios Europos Sąjungos šalies. Štai ji: reikia ne gerti ir užkandžiauti, o valgyti ir maistą užsigerti!
Būtų gražu, jei tai būtų vainikuojantis, paskutinis rašinio sakinys.
 
Bet pabaigai radau dar geresnę citatą. Štai ji: „Piliečiams rekomenduojama neviršyti vienuolikos standartinių alkoholio vienetų per savaitę ir dviejų vienetų per dieną. Savaitės norma – apie penki bokalai alaus. Tarp alkoholio vartojimo dienų turėtų būti pertrauka...“
Kokia gi kupina demokratijos šalis tai numatė? Kas šią smagią tiesą paskelbti išdrįso?
Atsakymas jums bus netikėtas. Tokią nuomonę pareiškė Lietuvos Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistai. O dar po kelių dienų Seime buvo įregistruota nauja, tikrai blaivaus proto padiktuota Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa. Ir visa tai išspausdino laisvas savaitraštis „Lietuvos sveikata“.
Dabar darsyk paskaitykite pavadinimą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

      Budinti vaistinė


      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

      razinka


      Sveika šeima


      Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

      Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

      Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
      Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
      Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

      Naujas numeris