Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

Henrikas Vaitiekūnas
2021-05-24
Pavadinimas yra daug žadantis. Bet tiems ilgiesiems pažadams savaitraštyje nuolat vietos pritrūksta. Todėl šis – neilgas pasakojimas – apims tik vieną sritį. Tą, kuri, deja, geriau pažįstama tik vedusiems ir ištekėjusioms. Bet tiksliam paaiškinimui reikalingas konkretus pavyzdys. Štai jis.
Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

Anądien, besiruošdamas į iškilmingą minėjimą (šiais laikais tai beveik neįtikimas ir retas renginys), Ponios paklausiau, kurgi galėtų būti nukištas mano paradinis, t.y. Mėlynasis kostiumas. Atsakymas pribloškė: girdi, Mėlyno kostiumo aš gyvenime neturėjęs. Buvo keista, nes, mano manymu, vilkėjau juo ir per pernykštes, ir per užpernykštes šventes. Bet paskui pats toli spinton įgrūstąjį suradau. Ir, prisiminęs Archimedą, „Eureka!“ sušukau.
- Visai ne eureka, – pasakė Ponia. – Jis paprasčiausiai yra ne Mėlynas, o Pilkas!
 
Tad dabar beliko priminti kitus, jau ne su manim susijusius, panašius atsitikimus.
2015-jų žiemą vienas lietuviškos elektroninės spaudos puslapis perspausdino daugelyje šalių išplatintą spalvotą nuotrauką ir skaitytojų paklausė, kokios spalvos yra nufotografuotoji suknelė: mėlyna su juodais nėriniais ar balta su auksiniais? Mėlyną su juodais pasirinko 38 proc. skaitytojų. Likusiems suknelė atrodė balta.

 
2019-ieji: lietuviška spauda vėl sprendžia rebusą. Klausiama, ar sportiniai bateliai yra rožiniai su baltos spalvos raišteliais, ar pilki su mėtinės (?) spalvos batraiščiais. Bet sudomino ne auditorijos pasiskirstymas: artimų žmonių paprašiau, kad jie nupasakotų, kaip gi atrodo ta tikroji mėtinė spalva. Atsakymo variantų buvo daugiau nei dešimt.
Sužinojęs apie šio rašinio temą buvęs kolega įtarimus tik patvirtino: sakėsi turįs rudą striukę, kurią jo žmona įvardija kaip tamsiai mėlyną.
 
Na, ir dar du pavyzdžiai ankstesnius žodžius tvirtinantys: jei vyro ir moters prašysite pieštukais nuspalvinti ką tik jiems abiem parodytąjį apelsiną, vyriškasis visada bus gerokai raudonesnis. O jei pasiūlysit nupasakoti ką tik matytąją pievą, vyrams ji pasirodys geltonesnė, nei yra. O moterims – žalesnė, nei tikroji.
Jei bandyčiau moksliškai paaiškinti, kodėl taip nutinka – traktatas užimtų pusę savaitraščio. Bet ir trumpasis variantas (kurį tuoj pateiksiu) – ne vieno sakinio.
 
Nepatikėsite: mūsų akys gali atskirti net pusę milijono atspalvių! Atrodytų, kad visi sveiki ir jauni žmonės ir matyti turėtų vienodai. Ne! Spalvinį pojūčių ir jausmų pasaulį sąlygoja mažiausiai trys veiksniai: akies jautrumas, sintezija ir suvokimo filtrai, priklausantys nuo išsilavinimo, meninio pojūčio ir gyvenimiškos patirties. Mažiausia girdėta yra sintezija: stabtelkim ties ja. Nežinau, ar jums teko girdėti (o gal net pažinti?) žmogų, kuris garsus, raides bei datas mato spalvotai. Dar daugiau: spalvos pojūtį kai kam (sako, kad vienam iš dviejų tūkstančių – o tai nėra mažai) sukelia ir kvapas, ir skonis, ir net skausmas.
 
Bet į gilumas tesibrauna mokslininkai. Mes gi šiandien – po pradžioje pateiktųjų gyvenimiškųjų pavyzdžių – pasiaiškinkim, kodėl vyrai mato kitaip nei moterys. Tai nėra sudėtinga: tiesiog (kreipiuosi į mielas skaitytojas moteris) paprašykite, kad mylimasis paprastais žodžiais paaiškintų, kuo, pavyzdžiui, bordo spalva skiriasi nuo vyšninės. Retas žodžius ras ar sugebės. O jūs, mielos ponios, jau pajutote? Sakote, kad nupasakoti sunkoka? Niekis: nes vyrams ne tik nupasakoti sunkoka, bet ir pajusti.

 
O gal iš mokyklinių laikų atmenate pamoką, kuomet apie akies modelį kalbėdamas mokytojas užsiminė apie „lazdutes“ ir „kolbeles“? Taigi, vyro akyje „lazdelių“ kur kas daugiau nei „kolbelių“. Moters, atvirkščiai. Ką tai reiškia? Pirmiausia pašlovinsim vyrus: jie geriau mato tamsoje ir atskiria daugiau pilkų atspalvių. Bet čia jų kerinčio žvilgsnio (ar pajutote ironiją?) galimybės jau beveik ir išsemtos. O dabar pasiruoškite nuobodžiausiai daliai: išvardinsiu jums, mielos ponios, daugelio mėgstamas spalvas. Tik kantrybės, ir nenustebkite, kad jų tiek daug: raudona, karmin, bordo, slyvinė, indigo, baklažaninė, lelijinė, levandos, gvazdiko, purpurinė, persiko, citrininė, laimo, žalia (pavasarinė), mėlynai žalia, salotinė, samaninė, žalia (žolės), akvamarinas, žydra ir... t.t. (Neįvardijau, vietą ir laiką taupydamas, dar 29 atspalvių).
 
Kai visus tuos atspalvius pateikė įvardinti (arba nupasakoti) vyrams, liko (nepatikėsite!) šešios spalvos: raudona, violetinė, žalia, rožinė, geltona ir mėlyna. Bet štai niuansas: mokslinė literatūra sako, kad spalvos – tai jausmai. O vyriškame prote (nors nenorite, kad taip būtų) emocijas dažnai užgožia logika. Taigi, būtent todėl ne purpurinė ar bordo, o tiesiog raudona! O iš pirmos išvados – ir antroji: dar vienas netikėtas mokslininkų optikų atradimas. Pasirodo, kad kuo vyriškos lyties pilietis yra grubesnis ir brutalesnis, kuo didesnis jo organizme testosterono kiekis, tuo sunkiau jam suvokti spalvas ir pajusti jų pustonius.
 

Iki užduotėlės skaitytojams liko tik keli teorijos sakiniai. Taigi, nors supeikėme vyrus, teigdami, kad tik šešetą spalvų jie skiria, tame – nieko blogo. Nes mokslas sako, kad pagrindinių spalvų yra tik keturios: geltona, raudona, žalia ir mėlyna. Keisdami jų bangos ilgį, intensyvumą ir įsotinimą (sodrumą) gausime tūkstančius kitų spalvų ir atspalvių. Tikrai reikalingų moterims. O dėl vyrų tvyro nežinia.
 
Užduotėlė (tiems, kurie jau pasigedo įdomybių): ilgai negalvodami, atsakykite, kurios gi valstybės vėliavoje yra pilka spalva? Nerandate? Ir nerasite. Bet turime ir antrą klausimą: kodėl šios spalvos pasaulio vėliavose nėra?
Atsakymas toks: pilka spalva vėliavoje atrodytų kaip purvina balta.
 
O ar yra koks nors spalvų matas? Kas tas teisėjas, pasakysiantis, ar teisingai įvardijome spalvą? Pasirodo, vos 50-60 eurų kainuojantis prietaisas yra. Ir kiekvienas gali jį įsigyti. Tai – kolorimetras. Optinis prietaisas objekto spalvai nustatyti. Rašoma, kad kolorimetru spalva nustatoma, lyginant dvi okuliarinio regėjimo lauko puses arba tiriamojo ir etaloninio tirpalų spalvas. Sudėtinga. Ir turbūt nereikalinga. Mums kur kas įdomesnis yra šveicarų daktaras Maksas Liucheris, kuris aiškino, kad spalvų sensorinis suvokimas yra objektyvus ir universalus, tačiau spalvų pasirinkimas – itin subjektyvus: „Nuo spalvų pasirinkimo ir priklauso, ar save parodome tokius, kokie esame, ar tik kokie norėtume būti...“
 
Žinoma, pastebėjote, kad antraštėje be žodžių dar yra ir skaičius. Vadinasi, apie spalvas, apie tai, kaip skirtingai jas suvokia vyrai ir moterys, kalbėsime kitą ketvirtadienį. Aptarsime, kurie mūsų geriau vairuoja tamsoje, ir kurie (ar kurios) prietemoje smagiau įvažiuoja į garažą.
Ir būtinai paskelbsime, kuri gi spalva šiais metais yra mėgstamiausia pasaulyje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

      Budinti vaistinė


      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

      razinka


      Sveika šeima


      Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

      Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

      Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
      Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
      Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

      Naujas numeris