Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Vytenis Povilas Andriukaitis
2020-03-30
COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*.
Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius.
 
Bet turime matyti ir tai, jog čia ir dabar pasaulyje miršta ir nuo sezoninio gripo, ir nuo maliarijos, ir nuo Ebolos, ir nuo šiltinės, ir nuo TBC, ir nuo AIDS/ŽIV, ir nuo kitų infekcijų, kurių bendri skaičiai kur kas didesni nei šiuo metu nuo COVID-19.
Tad nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama ne baimei ar panikai, bet turint tik vienintelį tikslą – efektyviai sušvelninti kylančią banga ir ją suvaldyti, užkirsti kelią užkratui ir jį išeliminuoti.

 

Kas dabar ypač svarbu Europos Sąjungai ir Lietuvai?

Pasikartokime:

1. Testuoti, testuoti, testuoti!
2. Fiksuoti, atsekti, izoliuoti, karantinuoti!
3. Saugotis, saugoti kitus, laikytis griežtai higienos reikalavimų, dėvėti kaukes, laikytis saugios distancijos!
4. Dezinfekuoti, plauti, vėdinti!
5. Treniruoti medikų ir paramedikų bei savanorių brigadas darbui su ligonių antplūdžiu ir greitam perdislokavimui, ir skubiems veiksmams!
6. Pritaikyti gydymo įstaigas ir kitus objektus skubiems karantinams, gydant užkrėstuosius!
7. Skatinti, skatinti ir dar kartą skatinti vietinę pramonę ir tarptautinius partnerius gaminti reikiamas apsaugos ir testavimo priemones!
8. Vykdyti labai aktyvią ir pozityvią komunikacinę strategiją!

9. Koordinuoti, kooperuotis ir solidarizuotis veiksmuose visiems ir visuose sektoriuose!
10. Dalintis inovacijomis, idėjomis ir naujų sprendimų paieškomis.

 
Atrodo, lyg ir paprasta, lyg ir aišku, bet vis dar yra daug nekoordinuotų veiksmų, daug tiekimo ir aprūpinimo spragų. Ir daug atsainaus požiūrio. Arba egoistinės laikysenos. Socialinės distancijos terminas tikrai nevykęs, juk reikia saugios fizinės distancijos ir socialinio jautrumo apsaugant save ir artimą.
Tik agresyvi – teigiama prasme – ir aktyvi taktika išaiškinant, surandant, testuojant, izoliuojant, gydant ir karantinuojant užsikrėtimų atvejus – greitos sėkmės prielaidos. Juk to moko Kinijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Taivano, Vokietijos, Švedijos pavyzdžiai.
Svarbu sekti epidemiologinių duomenų dinamiką ir vertinti kintančius rizikų laipsnius. Aukšta rizika išlieka žmonėms virš 60 metų, žmonėms, sergantiems sunkesnėmis chroninėmis ligomis, vaikams, sergantiems chroninėmis ir retomis bei įgimtomis ligomis.

 
Aukšta rizika ir sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojams. Kitiems – rizikos laipsnis nuo mažo iki vidutinio. Labai svarbu – griežta ligoninių ir poliklinikų sanitarinė epidemiologinė kontrolė kasdien. Juk hospitalinė infekcija kartu su COVID-19 gali sukelti labai sunkias komplikacijas ligoniams. Štai kodėl epidemiologų ir sanitarinės higienos specialistų vaidmuo sveikatos priežiūros įstaigose yra labai svarbus.
Mes visi turime įsisąmoninti, kad visi galime tapti užkrato pernešėjais, todėl visiems būtina drausmė ir budrumas, taip pat aukšti individualios apsaugos ir higienos reikalavimai.
Užkrato išaiškinimui reikia aktyvaus testavimo. Štai jau daug informacijos apie greituosius testus (tie tinklapiai prieinami daugeliui), tik reikia visiems darbdaviams, nesvarbu – viešojo ar valstybinio sektoriaus – aktyviai jais aprūpinti Lietuvą, kad būtų galima išplėsti testavimo apimtis ir atsekti užkratą.
 
Žinoma, būtina užsitikrinti tokių testų patikimumą. O juk ir mūsų gamintojai pajėgūs tokius testus pagaminti. Reikia tik efektyvaus skatinimo.
Neabejotina, kad reikėtų siekti vieningo Europos Sąjungos (ES) sprendimo testuoti visus išvykstančius ar atvykstančius iš vienos į kitą šalį piliečius ir ne tik ES viduje, bet ir iš trečiųjų šalių.
Tad yra pakankamai daug būdų, kaip suvaldyti kylančią užkrato bangą ir Lietuvoje, ir ES.
*Komentaras parengtas 2020 m. kovo 30 d.
Vytenis Andriukaitis, PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui, LSDP garbės pirmininkas
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

      „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

      „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

      Budinti vaistinė


      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

      Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

      Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

      razinka


      Sveika šeima


      Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

      Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

      Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
      Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
      Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
      Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

      Naujas numeris