Pagrindiniam šito rašinio herojui – ponui Jonui – publikacija neturėtų patikti. Negana to: visai gali būti, kad mielas mūsų pasisėdėjimas jo išpuoselėtoje verandoje buvo ne tik pirmas, bet ir paskutinis. Žinoma, truputį gaila, kad niekada neberagausiu skanios rytietiškos arbatos. Ir gal net jo mokinės – gražiosios Virginijos – smagaus čiauškėjimo nebeišgirsiu. Nes pyks ir ji: vadins mane esmės ir gilumos nesupratusiu.
Tiesa, už tą arbatą bandysiu atsilyginti savaip: nerašydamas čia pono Jono pavardės. Ir nesakydamas jums jo adreso. O gal, jei labai norėsit, ir patarsiu, kaip jį surasti. Dar nežinau...
Ponas Jonas virtualioje erdvėje skelbiasi galintis suteikti psichologinę pagalbą. Tą skanią arbatą geriant dar pasisakė pats save nuo baisios ligos – vėžio – išsigydęs. O po sunkios chirurginės operacijos (operavo garsūs ir tikri chirurgai) pasitvarkė taip, kad net rando nebeliko. Ir parodė: tikrai nėra. Dar nuo vėžio jis išgydė tikrą žmoną. Be jokių vaistų. Tik bekontakčiu masažu. Bet ji niekam nesako, nes dirba tikroje ligoninėje ir bijo, kad tikri daktarai neišjuoktų.
Dar tikrą sūnų iš alkoholio liūno ponas Jonas ištraukė. Ir dar: beveik visi jo gydyti narkomanai šiandien svaigalų nebevartoja, o su mergaitėmis blaiviai Egipte atostogauja.
Ponas Jonas yra ezoterinių mokslų daktaras. Reiki meistras. Stuburo energetikos harmonizavimo specialistas. Bioenergetinio masažo praktikas. Lietuvos ezoterikų konfederacijos narys. Čžun juan cigun mokytojas ir ketvirtojo lygio praktikas. Puikiai išstudijavęs Sju Mintano (Xu Mingtang), Džun Juan Čigongo, Alberto Villoldo (Amazonės ir inkų šamano), Shigeo Haruyamos veikalus. Ir daugelį kitų knygų.
Būtų galima dar daug imantrių pavadinimų ir gražių pavardžių parašyti, bet aš pono Jono prašau paprasčiau: lietuviškais sakiniais. Ir ponas Jonas viską sudeda į du žodžius:
- Vaizdinių terapija.
Šioje terapija atsiveria tik apsiskaičiusiems, pasipraktikavusiems ir tam tikrus mokslus išėjusiems.
- Paduok natas jų skaityti nemokantiems, - sako ponas Jonas. – Muzikos neišgirsi. O mums, tiems, kurie ligoniams padeda, taip pat reikia mokėti skaityti ženklus. Ir suprasti ką skaitai. Pasakykit, ponas Henrikai, kas yra kiprėgelis?
- Nežinau, - sakau. – Pirmąsyk girdžiu...
- Na, štai, - sako ponas Jonas. – Kiprėgelis yra geodezinis prietaisas taškų padėčiai erdvėje nustatyti, darant menzulinę vietovės nuotrauką... Dabar jau praregėjot? Supratot?
- Štai taip ir aklas praregi, – sako ponas Jonas. - Vaizdiniai sukyla, jei žinai, kas turi sukilti.
Apie kiprėgelį kažką supratau. Kas yra menzulinė nuotrauka – jau bijojau paklausti. Nes visai neišmanėlį išjuoks. O štai ponui Jonui – bepigu: prasitaria, kad šituos terminus puikiai žino, nes pagal išsilavinimą yra... statybininkas.
Susikaupiu. Ir išdrįstu paklausti: iš kur radosi žinios, reikalingos gydymui?
Atsakymui suskamba Sju Mingtango žodžiai: „Įmituodami medžio pozą ir susitapatinę su juo, jūs suprasite, kaip gydyti.“
Ir dar Shigeo Haruyamos citata: „Tikroji sveikata prasideda galvoje.“
O paskui ponas Jonas personaliniu sakiniu ką tik pasakytas mintis nubraukia ir pareiškia, kad niekada nieko... negydė. Kad reikiamu momentu jis tik pavirsta laidininku tarp Absoliuto ir ligonio. Kad viskas paremta vibracijomis. O laimingas gyvenimas ir sėkmingas gydymas prasideda tada, kai nelieka priešiškumo. Ir, jei ryte atsibudęs galvoji apie tai, kaip Lietuvoje bloga gyventi, ir darosi bloga. Mintis reikia keisti pozityvu. Ir nebus ligų. Ir pradings vargai. Ir taip toliau.
- Visa, kas vyksta aplink yra vaizdinys,- sako ponas Jonas.- Jei laikysite galvoje neigiamą vaizdinį, neigiamas mintis, tikėsitės ko nors blogo, jums ir nutiks kas nors negero. Visiems mums reikia „laimės hormono“.
- Kas yra „laimės hormonas“?
- Kai valgai skanų maistą, o ne tai „ką reikia“, - atsako ponas Jonas. Ir stebina toliau. - Išgėrus ar parūkius negalima savęs graužti, kad negerai pasielgei. Jei graužies, sustiprini narkotinių medžiagų poveikį, o jei nesigrauži – patiri (nors ir nedidelę dozę) „laimės hormono“...
- Ar kiekvienas gali – be specialaus medicininio išsilavinimo – imtis ezoterinio gydymo? – klausiu aiškiai provokuodamas. Bet ponas Jonas nepasiduoda. Jis kartoja:
- Tereikia išklausyti teorinį kursą, išmokti Reiki rankų uždėjimo pozicijas, gauti iniciaciją iš Meistro ir... viską atiduoti Sutvėrėjo galiai. Aš esu ne gydytojas. Aš esu gydovas. Gydo Reiki. O žmogus yra tik tarpininkas. Visi gali tie tarpininkai būti.
Tuo momentu ir supratau, kad toje verandoje daugiau arbatos negausiu. Nes nieko nesupratau. Nes, matyt, neduota man būti tarpininku. Neskraido virš mano galvos „laimės hormonas“. Ir todėl žiūrėdamas futbolą pergalių nesugebėjau susieti su tatuiruotėmis ant futbolininkų rankų ar kojų. Ogi tai – taip pat vaizdai, anot pono Jono, toji pati vaizdinių terapija.
- Ar brangiai kainuoja jūsų pagalba? - klausiu pono Jono.
- Pasakau jiems tą kainą, - sako jis. – Bet, jei pasirodo, kad per didelė, galima ir nemokėti...
Keičiu temą. Pono Jono klausiu, ar bandyta, jei jau tikrai ne vienam pagalba buvo suteikta, Lietuvoje dirbti kartu su medicinos profesionalais. Ponas Jonas atsako, kad ne kartą bandyta. Bet Lietuvos įstatymai neleidžia gydyti, jei neturi aukštosios biomedicinos įstaigos diplomo ir valstybinės licencijos. O netradicinė medicina egzistuoja. Bet - kitame pasaulyje. Tiesiančių tiltus į tą kitą pasauljį, tokių kaip ponas Jonas, Lietuvoje – ne vienas ir ne du. Keletas šimtų. Bandyta gydovus suvienyti: prieš septynetą metų buvo įkurti (tikriausiai jums tai naujiena?) tuo pasirūpinti turėję Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos (papildomos ir alternatyvios) rūmai. Paslapčia net viltasi, kad jų misija - išguiti netikrus pranašus ir atrinkti tikruosius.
Bet ar girdėjo kas nors, ką tie rūmai veikia? Ar žino kas nors, kur dingo tiems rūmams ir jų etatams skirti pinigėliai?
Ponas Jonas sako, kad jis dirba daug rimčiau. Nes su Absoliutu kartais susijungia. O su tais rūmais – niekaip ne.
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: