Kiek nulių kvadrilijone?

Henrikas Vaitiekūnas
2019-12-05
Ta abejonė apninka kiekvieną savaitę. Bet – tik vieną tos savaitės vakarą. Žinoma, galvojimas tęsiasi daug ilgiau. Deja, to galvojimo ant popieriaus (arba kompiuterio ekrano) neišpilsi. O tą vakarą – imi ir išpili. Ir tada gimsta Nuomonė. Ją dabar ir skaitote.
Kiek nulių kvadrilijone?

Apie abejonę: Tą Daktarą televizijos ekrane išvydęs vis nepaliauju stebėtis. Jis žino ir apie kokliušą, ir apie veneros ligas, ir apie skiepus, ir stipriai nusimano net apie gastronomiją. Ar tikrai – nors ir garbingą profesoriaus vardą nešiodamas – jis žino viską? O jei žino, ar tikrai taip gerai, kad visiems kitiems - ir ligoniams, ir daktarams – patarti gali?
Bet čia – tik mažoji abejonės pusė. Nes TV daktarui teisę į baltą chalatą ir žodį ekrane suteikė diplomas. O štai ir didžioji abejonės pusė: dar visai neseniai šios – laikraštinės ketvirtadienio skilties autoriui – net sapne nesisapnavo, kad rašys jis apie sveikatą.
 
Tai buvo įžanga, kuri pateisins sunkaus šios dienos pokalbio temą. Ji tokia, kad net ligos įvardinti nereikės. Jei iki šiolei su ja nesusidūrėte – gyvenkite taip, kad ir toliau to išvengtumėte. Jei rytoj susidursite, prireiks didelės stiprybės. Nes ligonis, kurį slaugysite, turbūt neatsimins jūsų vardo. Apie seniai palaidotus pasakos, kaip apie vakar sutiktus. Ir gal net prašysis į namus, kuriuose niekada nėra gyvenęs. Štai du konkretūs ligos apsireiškimai, rasti lietuviškoje spaudoje.

Profesorė Kazimiera Prunskienė prieš daugybę metų viešėjusi pas gimines Brazilijoje, ligos metu į artimuosius Lietuvoje kreipėsi... portugališkai. Gūdžiame Rusijos kaime dešimtmečius gyvenantis senolis prašneko lietuviškai, kai taip pat tąja liga susirgo. (Kalbą buvo visiškai pamiršęs, o su savo seneliu lietuviškai kalbėjo tik vaikas būdamas – prieš 70 metų). Tokių pavyzdžių yra daug.
 
Kai nespecialistas rašo specialistams, tenka daug skaityti ir mokytis. Ir tai skatina smegenų veiklą. Tačiau jei nori Tikrų Žinių, į Googlą geriau nesikreipti. Ir tuoj įrodysiu, kodėl. Pasaulyje garsi biologijos ir kalbotyros specialistė Sankt Peterburgo universiteto profesorė Tatjana Černigovskaja teigia, kad mūsų smegenyse yra daugiau nei kvadrilijonas neuronų jungčių. Reikėtų išsiaiškinti, kas gi yra tas kvadrilijonas. Padarykite tai: išsiaiškinkite. O aš, pasiremdamas ne vienu, o keliais Google atsakymais, štai ką radau: aiškinama, kad kvadrilijonas – tūkstantis trilijonų. Kitoje vietoje: tai - milijonas trilijonų. Rusijos Google teigia, kad tai skaičius 10 su 85 nuliais.
 
Lietuviškas variantas kitoks: tai - vienetas ir 24 nuliai. Ir, žinoma, dar krūva kitų paaiškinimų. Bet mums to pakanka: mes žinom, kad neurojungčių mūsų smegenyse – tiek, jog į filmo juostą jas pavertę, tą filmą žiūrėtume daugiau nei tris šimtus metų be sustojimo. Nieko nevertas internetinis paaiškinimas. Ir jums atrodo, kad tik paskaitę žodžius „nieko nevertas“ tai supratote. Bet supratote ne tada, o... anksčiau. Paaiškinu faktu, kuris jau įrodytas: bet kurį jūsų sprendimą smegenys priima (jau priėmė!) dar 30 sekundžių iki to, kol jūs tą sprendimą priėmėte. Sudėtinga? Paskaitykite tą sakinį dar kartą. Dabar – paaiškinimas: be reikalo sakote, kad esate savo smegenų šeimininkas. Šeimininkas jūsų organizme – smegenys. Ne jūs nusprendžiate, kad reikia eiti išpažinties ar prisipažinti meilėje. Ne jūs, o jūsų smegenys (dar iki jums priimant sprendimą) nusprendžia, kad penktadienį eisite pas psichoterapeutą, o nuo pirmadienio mesite rūkyti. Jaučiu, kad jus varginu. Todėl - keletas eilučių kita tema.
 
Prieš keletą metų lietuviškame internete liepsnojo diskusija. Mat sociologiniai tyrimai parodė netikėtus rezultatus: į klausimą, ką pasirinktų – kitos valstybės okupaciją ar materialinę gerovę, apie 70 procentų prelegentų pasisakė... už gerovę. Gal pamenate tą sumaištį ir tautos susipriešinimą? O paskui paaiškėjo, kad mūsų lietuviškos smegenėlės neadekvačiai sureagavo į NETEISINGAI formuluotą klausimą. (Vienas politikos komentatorius tai paaiškino taip: „Čia tas pats, kaip klausti, ar tu mane myli, ar alaus nori!“). Tuomet apie neurolingvistiką nepagalvota. Bet mūsų jau minėtoji profesorė T.Černigovskaja taip pat turi panašių faktų. Ji sako, kad jokiu būdu negalima teigti, jog virėjas yra geriau už dirigentą: „Čia būtų tas pat, kas rūgštų lyginti su... apvaliu“.
 

- Kur buvo mano galva? – klausiate savęs ką nors blogo padarę. Bet dažniausia, kaltinate ne galvą, o save. Kodėl? Nes jūsų gudriosios smegenėlės atsiunčia jums dar vieną signalą: čia tu taip padarei! O mes, smegenys, nekaltos!
Smegenys įsimena viską, pro ką praėjo, ką pabandė, ką užuodė, ką palietė.
Jūsų smegenys nėra rėtis. Pro jas niekas neišbyra. Todėl nesiklausykite prastos muzikos, neskaitykite blogų knygų, nekimškite šlamšto į skrandį, negerkite bet kokio birzgalo. Ir nebendraukite su blogais žmonėmis. Nes jų pėdsakai smegenyse taip pat įsispaudžia. Smegenyse nusėda visi nuodai. Ir tūno jie ten tol, kol ateina laikas išlįsti.
 

Kada ateina tas laikas? Atsakymai yra du. Abu nemalonūs. Pirmasis – liga, kurios pavadinimo šiandien mes neįvardijame. Antrasis yra kartais už mirtį blogesnis. Nes sutrikus tiems milijonams ryšių smegenyse dar sutrinka ir minties bei liežuvio ryšys. Jei ligonis veiksmo neatsimena, visiškai nereiškia, kad tas veiksmas smegenyse neužrašytas. Ne. Jis liko.
Paaiškinimas. Tam tikrą ligos valandą palatoje gali įvykti tai, kas turėtų įvykti tik prie dangaus vartų. Tame kvadrilijone užfiksuota (niekas niekur nedingo!), kur ėjai. Ką valgei. Kur mokeisi. Su kuo mylėjaisi. Baisiausia: jokia asmens duomenų sauga tos informacijos negina. Na, gal tik koks nors medikų garbės kodeksas. Gal.
 
Pirmoji pabaiga – sveikiesiems. Džakomas Rizolatis smegenyse rado veidrodinę sistemą. Paaiškinama ir patikrinama tai itin paprastai. Prieš sunkų pokalbį, prieš derybas ar prieš nujaučiamą barnį pabandykite persikūnyti į oponentą. Pasvarstykite, kaip elgtumėtės jo vietoje. Toks persikūnijimas suaupys net ik nervų ląsteles, bet ir „parepetuos“ būsimus neuronų ryšius.
Antroji pabaiga – jau ligonius lankantiems. Netikėkite teiginiu, kad kartais po ligos lieka tik 10 ar 15 procentų atminties. Ji lieka visa: sutrikę tik ryšiai, kurių galima iš naujo mokytis.
Pabaigoje noriu pats save pacituoti. 2018 metų balandžio mėnesį „Lietuvos sveikatoje“ rašiau apie moteris, pasakojančias anekdotą ir tuo pat metu peiliu raikančias dešrą. Jos taip gali. O vyrai vienu metu arba dešrą raiko, arba anekdotą pasakoja. Kitaip jiems neišeina.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris