Pirmyn! Ar teko jums kada nors, vos tik dantis išsiplovus, gurkštelėti apelsino sulčių? Pabandykite ir įsitikinsite – jų skonis tą akimirksnį bus ypač bjaurus. Kaltas dėl to natrio laurilsulfatas: sudedamoji ne tik dantų pastų, grindų ploviklių, bet net ir medicininių klizmų medžiaga. Šitas organinis junginys nėra pavojingas. Todėl tikiu, kad kas nors – vien smalsumo vedinas – tikrai išbandys.
 
Kodėl apie bandymą rašau? Todėl kad tik taip – ragaujant, nuodijant ar deginant – medicina ir užgimė. O kai kas mūsų gyvas tik todėl, kad tokių ekstremalių medicinos bandymų dėka šiandien žino, ko nereikia valgyti, į vieną indą pilti ar... glostyti. Gyvūnijos mylėtojai, be abejo, atmena ir žino garsų Australijos krokodilų gaudytoją Styvą Irwiną. Jis žuvo filmuodamas elektrinę dygliauodegę rają. Pasaulio spauda rašė apie gamtininko krūtinę perrėžusią pavojingos žuvies uodegą. Bet ne smūgis-rėžis buvo tikroji mirties priežastis, o elektros iškrova tiesiai širdin.
 
Gamtos tyrinėtojui tereikėjo istoriją žinoti: dar senovės Graikijoje kontroliuojami dygliažuvės dūriai tapo pirmųjų žmonijos istorijoje chirurginių operacijų anestetikais. Naudojo net gimdymo skausmams malšinti. Panašių pavyzdžių – gausybė. Išliko aprašyta žarnyno operacija, dar prieš mūsų erą atlikta Indijoje: nuskausminimui tuometis eskulapas naudojo ką tik nutrauktas gigantiškųjų juodųjų skruzdžių galvas: skruzdžių rūgšties poveikis jau buvo žinomas. Be abejonės, skausmo terapijoje kaip dabar, taip ir prieš du tūkstančius metų pirmavo kinai. Jie operuojamąjį migdė ir šiandien puikiai žinomais, tik ir dabar neįtinkančiais būdais: sugirdydavo stipraus vyno, sumaišyto su kanapėmis.
 
Tolesnį kelią – nuo supelėjusios duonos iki penicilino – jau patys atseksite. Bet gi reikia užsiminti ne vien apie rožėmis klotą kelią. Viduramžiais sekėsi prasčiau. Todėl dabar – apie anglų gydytojo (o gal tai buvo apsišaukėlis?) darbus. Daktaras (?) D.Kochaznas buvo pasiskelbęs, kad kiekvienam, sumokėjusiam už konsultaciją, jis garantuoja ilgą – net 115 metų – gyvenimo kelią. Receptas išliko ne visas: kažkokias vaistažoles reikėjo sumaišyti su specialiu balzamu ir aromatiniais miros medžio sakais. Po to mišinį padegti. Tačiau degėsių kvapas veiksmingas galėjo būti tik tuomet, aiškino D.Kochaznas, jei šalia atsijauninančiojo stovės nuostabaus grožio mergina. Už tokios merginos parūpinimą taip pat reikėdavo sumokėti. Žinoma, šito eksperimento pabaiga – puikiai nujaučiama: kaip ir mikčiojimo gydymas liežuvio prideginimu karšta geležimi. Abu nepasiteisino. Bet liūdnosios praktikos ir kažkiek pinigėlių įgyta. Apie keistąją mediciną – tęsiame. 
 
Bronchitu sirgusį Anglijos karalių Jurgį Penktąjį jo asmeninis daktaras gydė kokaino ir morfino mišiniu. Liga baigėsi tuo, kuo ir turėjo baigtis. Beveik į visų 19-ojo amžiaus nuskausminamųjų sudėtį (pagal garsaus tuomečio chemiko A.Marciano ir farmacininko D.Pemberteno rekomendacijas) buvo įtraukti kokos lapai. O puikiai jums žinoma kompanija „Bayer“ nuo 1898-ųjų iki 20-ojo amžiaus pradžios vaistinėse pardavinėjo vaistą nuo kosulio, kurį rekomenduodavo ir vaikams. Vadinosi jis paprastai – „Heroinas“. Susidomėta tuo vaistu tik tuomet, kai jį asmeniškai „patikrino“ ir visuomenei kaip priemonę nuo depresijos, seksualinių negalių, sifilio, nemigos ir alkoholizmo rekomendavo ne kas kitas, o garsusis psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas. No comment.
 
Žinoma, jums atrodo, kad tai buvo seniai. Kad dabar - nebe tie laikai, kuomet reikėtų dalintis nepatikrintais asmeniniais patarimais. Bet gal nesišaipykim iš gudruolio Z.Froido? Jei atsisuksite veidu į elektroninius šiandienos laikraščius (apie televizijas – jau ir kalbėti neverta), pamatysite, kad keistoji eksperimentinė medicina niekur nedingo. Ji daug galingesnė nei seniau. Nes atsirado garbingi patarėjai, kuriais tikime. Atsirado patarėjai, kuriais niekas netiki. Ir - atsirado feisbukas. Paskaitome jį ir tik tuomet einame ginčytis su šeimos daktaru. Jei pasiseks (jei daktaras bus mandagus ar tiesiog kalboms su jumis neturės laiko), turite šansą įnešti asmeninį indėlį į keistąją šiuolaikinę mediciną. Pavyzdžiui.
 
Varčiau ne vieną publikaciją su vis tuo pačiu skaičiumi: girdi, tik vienas (!) procentas pasaulio gyventojų moka teisingai kvėpuoti. Jei mokėtumėte, ilgiau gyventumėte. Ir net Lietuvoje yra mokyklų, kurios kvėpuoti moko. Tiesa, ne už dyka.
Bet ne visur ir ne viskas už pinigus. Dabar – už dyką – citata iš tik vyrams skirto šių metų prancūziško laikraščio: jeigu jums jau per penkiasdešimt, būtinai šlapinkitės atsisėdę. Tik taip sumažinsite prostatito riziką ir pagerinsite seksualinio gyvenimo kokybę. Tikiu, kad ponai išbandys.
Patarimas ponioms (kurį taip pat turite patikrinti, o po to feisbuke aprašyti). Sako, kad agurkų sultys (na, kokios ten sultys, ten – agurkų vanduo!) – yra pats geriausias būdas nagams stiprinti. Tik nepamirškite pažymėti, kad ne gerti tas sultis reikia, o reikia nagus jose mirkyti!
 
Kaip keista bebūtų, dažnai po viešai paskelbtomis bet absoliučiai mėgėjiškomis medicininėmis teorijoms (primenu: čia mes rašome apie Keistąją mediciną) Lietuvoje galima išvysti ir tas teorijas skleidžiančiųjų titulus. Dažnai jie yra iš tikro pagrįsti: arba kokiu nors artimame užsienyje įgytu pseudodiplomu, arba trijų savaičių kursais Rygoje. Ir, žinoma, nieko blogo, jei kasdienį stresą specialistas (?) pataria vaikyti istorinių romanų skaitymu. Tačiau, kas patikrins ir patikins, kad vyšnių sultys skatina apoptozę, t.y. stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi? Kurio iš mūsų asmeninis patyrimas teigia, kad pirmiausia negilias žaizdas reikia apibarstyti... cukrumi?

O kai negali vien teigti arba neigti, geriausia yra paklausti. Šiandienos klausimas nėra sudėtingas: ar žinote, kad apie Hipokrato priesaiką pats Hipokratas niekada negirdėjo? Nes ji paskelbta tik po jo mirties.
Bet, žinoma, dėl teiginio galima ir ginčytis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!