Kadangi tuomečiam karaliui Čarlzui pasirodė, jog baisią ligą platina benamiai šunys ir katės, valdovas liepė juos išnaikinti. Pavaldiniai kaip visada uoliai puolė nurodymą vykdyti: smaugte smaugė katytes ir šuniukus. O tuomet priviso galybė žiurkių, kurios marą dar labiau platino.
Nežinia, kuo visa tai būtų pasibaigę, bet jūs gi žinote: nėra to blogo, kas į gerą neišeina. (Arba esate girdėję, kad nelaimė viena nevaikšto). Taigi, atėjo ir antra bėda: Londone kilo didžiausias tuometėje Europoje gaisras. Jis ir sudegino to prakeiktojo maro bakterijas. Tas, kurias medikai, zoonozės specialistai, jau tada vadino lotyniškai Yersinia pestis.
 
Po tokios daug žadančios įžangos persikelkime į šių dienų Lietuvą.
Karmėlavoje šiukšlės nuo daugiabučių neišvežtos jau mėnesį. Tris savaites neišvežtos šiukšlės Birštone, Druskupio gatvėje. Giraitės gyventojai priversti šiukšles pilti į kaimynų konteinerį, nes nebetelpa. Kaišiadoryse į sodų bendriją „Baltasis berželis“ šiukšlininkai atvažiuoja tik kartą per du mėnesius. Nesulaukia išvežamų šiukšlių Karklės kaimo (Klaipėdos rajonas) gyventojai.
O apie praėjusios savaitės tvarką gražiajame Vilniuje žurnalistas Audrius Bačiulis parašė itin meniškai: „Išvaikščiojau Fabijoniškes, - rašo jis. - Didžiulį įspūdį padarė perpildyti, išpurtę, luženomis ir maišais apkrauti šiukšlių konteineriai: smarvė, musės, visur telkšantis žalsvai rudas smirdus skystis...“
 
Manote, kad pamiršome Londono pamokas? Anaiptol! Nes lygiai prieš savaitę - aną ketvirtadienį – visi feisbukai ir delfiai išplatino kitą pranešimą: „19 valandą Vilniaus centre pasklido tirštų, juodų dūmų kamuoliai. Paaiškėjo, kad A.Smetonos gatvėje dega šiukšlių konteineriai.“
Ir kas dabar užginčys, kad lietuviai nesimoko iš pasaulio istorijos? Ir kas paneigs, kad taip – bent jau profilaktiškai – buvo bandoma apginti sostinę nuo gresiančio maro?
 
Ką tik išsiaiškinom, kad Londono gaisrą lietuviai atmena. Tad tikimės, kad jie atmena ir tai, jog dėl atliekų tvarkymo vienas kitą šaudė ir trisdešimtųjų metų Čikagos gangsteriai, ir dutūkstantųjų Neapolio mafija, ir, žinoma, yra pasiruošusios šaudyti „valstybės Lietuvos valstybėje“ – ką tik paviešinti sindikatai, karteliai ir kitokios verslo grupės.
 

Savivaldybės žmonės, paprastai, sąvartynuose nedirba. Bet sąvartynuose ir juos tvarkančiose organizacijose tikrai dirba savivaldybių darbuotojų giminės. Įrodyti sunku. Bet sunku įrodyti ir tai, kad kai kurie atliekų tvarkytojai, tas atliekas surinkę, dar važiuoja prie upės ir gerai jas palaisto!

 
Kodėl jie taip daro? Ogi todėl, kad svoris būtų didesnis. Kad jūs, visuomet dukart už prekę mokantys, mokėtumėt dar daugiau. Klausiate, kodėl dukart? Todėl, kad pirkdami bet kurią pakuotę, jūs už ją sumokate pirmąkart. Antrąkart mokate už jos išvežimą iš jūsų namų. Sistemą tvarko siauras suinteresuotų asmenų ir institucijų ratas.
Kažkas tame rate kažką pražiūrėjo. Gal kažkas neapskaičiavo ir per daug pasigviešė? Ir Vilnius prasmirdo.
 
Ir vos tik Vilnius prasmirdo (Kaunas iškart ėmėsi feisbuke kikenti), vos tik „sarginiai šunys“ ėmė neveiklų sostinės merą kritikuoti, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą, toji savivaldybė – net nosies nuo smarvės gatvėse nesuraukdama – kritikus kaip mat užpuolė.
Kliuvo net sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, socialiniame tinkle parašiusiam, kad „nusikeliame į viduramžius, kuomet dėl nešvaros ir šiukšlių kildavo infekcinių ligų epidemijos“.
 
„Situacija su atlieku išvežimu yra sprendžiama ir valdoma, - akimirksniu atrašė Vilniaus mero patarėjas. – O ministerijos elgesį vertiname, kaip neatsakingą ir politiškai motyvuotą. (Citata neredaguota – H.V.)
Štai, kokie mes! Nieko nebijom!
O bijoti reikėtų. Šilto oro. Žiurkių. Parazitų. Užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikroorganizmų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų. Ir, žinoma, nesąžiningų šiukšlių vežėjų (būdavo: pakrauna į automobilį 200 kg šiukšlių, o sąvartyne užregistruoja 1000 kg)…
 
Džiazuoti šiukšlių tema Lietuvoje galima be galo ir be krašto. Nemažai ir pridžiazuota. Tik štai, papasakokit apie tai Berlyno ar kokio Naujojo Džersio merui arba gubernatoriui. Neatsitiktinai čia tas geografines sąvokas miniu. Berlyne – 4 milijonai gyventojų, Džersyje – 9 milijonai. Šio miesto ir šios valstijos šiukšles tvarko visiškai skirtingais principais dirbančios tarnybos. Tačiau bendra yra tai, kad jos – vienintelės tokios tarnybos mieste ir valstijoje. O kas pasakys, kiek organizacijų, ministerijų ir kitokių įstaigų bando tai daryti Lietuvoje?
 
Nelabai, kas pasakys. Nes jos – nesuskaičiuojamos.
Citata iš 1998 metų lietuviško laikraščio: „Tinkamai tvarkant atliekas visos Lietuvos mastu (3 milijonai gyventojų prilygsta vienam pasaulio didmiesčiui), šalyje turėtų veikti viena specializuota įmonė.“
Bet negi imsi kurti sistemą, iš kurios paskui net pats nieko į kišenę neįsidėsi?
Nes turtingiausi pasaulyje yra karaliai ir šiukšliavežiai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!