Kas svarbiau – ar taisyti metodikas, ar gelbėti gyvybes?

Larisa Dmitrijeva
2016-04-11
Pagaliau Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nariai turės pagalbininkų ieškant sprendimų, kaip sulaikyti žmones nuo beprasmių mirčių, dėl kurių drąsiai galima kaltinti alkoholį ir  narkotikus. Panašu, kad verslininkai jau praregėjo ir pamatė realią situaciją, kuri, deja, mūsų šalyje yra itin neraminanti. Ir kol vieni gilinasi į tyrimų ir duomenų rinkimo metodikas, kurios nors ir skiriasi, tačiau piešia mums vienodai liūdną vaizdą, kitiems reikia kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų gelbėjamos alkoholyje skęstančios gyvybės.
Kas svarbiau – ar taisyti metodikas, ar gelbėti gyvybes?

Tik ar čia kalta metodika? Abejoju. Panašiai mąsčiau kol neatėjau į Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisiją ir nesusipažinau su realybe. Deja, p. Evalda Šiškauskiene, neturiu Jums paguodos. Ir štai dėl ko – nors narkomanijos mąstai yra labiau kontroliuojami, besaikis gėrimas kol kas liko visiškai nevaldomas.
 
Kraupi geriančiųjų statistika
Norime to ar ne, turime pripažinti – tauta geria. Geria net moterys ir vaikai.
 
Mūsų šalyje atliekamų tarptautinių tyrimų duomenimis, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp vaikų, ypač paauglystėje, yra paplitęs. Analizuojant psichiatrijos ligoninių ir priklausomybės ligų centrų stacionaruose besigydžiusių vaikų ligonių skaičių pagal psichoaktyviąją medžiagą matyti, kad 2013 m. daugiausia vaikų (61 proc. nuo visų besigydžiusiųjų, iš viso 37 vaikai) gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį. Pagal alkoholio suvartojimą 15–16 m. paauglių tarpe Lietuva yra šešta tarp Europos Sąjungos šalių, o Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis nustatyta, kad alkoholinių gėrimų vartojimo problema tarp mūsų šalies paauglių vis gilėja.
 

Tuo tarpu Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis, kasmet daugėja moterų, kurioms asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotas vaisiaus alkoholinis sindromas. 2011 m. užregistruota 17 tokių moterų, 2012 m. – 40 (ir tai tik stacionaro duomenys) ir šis skaičius toliau auga, kai tuo tarpu  2001, 2007 ir 2008 m. tokių moterų užfiksuota išvis nebuvo.
 
Džiaugiuosi, kad Lietuva pasekė Prancūzijos, JAV ir kitų valstybių pavyzdžiu ir priėmė sprendimą, kad alkoholinių gėrimų etiketės turi būti privalomai žymimos specialiais simboliais arba užrašais, perspėjančiais, kad nėštumo metu alkoholio vartoti nerekomenduojama. 2007 m. įsigaliojus tokiam teisės aktui Prancūzijoje gerokai pasikeitė socialinės normos – atsisakymas nėštumo metu vartoti alkoholinius gėrimus tapo kur kas priimtinesnis. Tikiuosi, kad taip atsitiks ir mūsų šalyje.
 
Alkoholizmo padariniai Lietuvoje liūdni – remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2013 m. pabaigoje net 4871 šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašyta dėl alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir šios šeimos sudarė beveik 48 procentus visų šeimų, kurios patenka į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
 
O kai šeimoje yra priklausomybė nuo alkoholio, beveik visada ją lydi ir smurtines situacijos, kurios nuslepiamos dėl bandymo apsaugoti šeimos reputaciją. Tiesa, nuslėpti smurtą pavyksta ne visada – remiantis Statistikos departamento duomenimis, neblaivūs asmenys 2012 m. padarė 295 baudžiamuosius nusižengimus, 2013 m. – 476, o 2014 m. jau 637... Per pastaruosius metus policininkai sustabdė apie 13 tūkst. neblaivių vairuotojų ir tai yra opiausia problema mūsų šalies keliuose.
 
Dar blogiau šie statistiniai duomenys atrodo šalia fakto, kad Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės prekybos alkoholiu tinklų Europoje (1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka vidutiniškai 150 gyventojų, kai tuo tarpu Švedijoje 1 licencija tenka vidutiniškai 650 gyventojų)...
 
2013 metais Lietuvoje galiojo apie 19 809 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų, nors 2012 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikto epidemiologinio sociologinio tyrimo Lietuvoje  duomenimis, alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui pritarė 51,8 proc. apklaustųjų (41,6 proc. vyrų ir 61,1 proc. moterų).
 
Kalta metodika?
Dėl metodikos. Vis pasigirsta nuogąstavimų ir skundų, kad mūsiškė ir PSO duomenų ir tyrimų metodika skiriasi, todėl esą alkoholio vartojimo duomenys neaiškūs ir netikslūs. O kas trukdė Statistikos departamentui kreiptis į Vyriausybę dėl jos taikomų skirtingų  skaičiavimo metodikų ir kartu su Žemės ūkio ministerija, kuri kasmet teikia ataskaitas Europos Komisijai, pataisyti metodiką, kad viskas būtų teisinga? Tai galima buvo padaryti dar 2004 metais. Noriu tik pastebėti, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pagal savo tą pačią metodiką skaičiavo prancūzams, vokiečiams, skandinavams ir mums.
 

Kad būtų ramiau, galime paimti ne PSO duomenis, o ankstesnius, beje, irgi augančius, kuriuos oficialiai  teikė Statistikos departamentas, kai dar nebuvo tokio masinio išvykimo iš Lietuvos.
To paties Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje bent kartą per savaitę stiprių alkoholinių gėrimų išgeria 26 procentai 20-65 metų vyrų ir 9 proc. tokio amžiaus moterų. Kauno medicinos universiteto atlikta apklausa rodo, kad bet kokio alkoholio kartą per savaitę išgeria 50 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Ar tai normalu? Ar šitie paminėti ankstesni skaičiai nerodė, kad problema bręsta labai sparčiai?
 
Sutikime su Statistikos departamento 2014 metų skaičiais, kad išgeriama mažiau negu nurodė PSO.
Tuomet, cituoju kitus oficialius skaičius: 2014 m. 1,4 tūkst. asmenų pirmą kartą kreipėsi dėl lėtinio alkoholizmo (60 asmenų daugiau nei 2013 m.), 2014 m. pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. (2013 m. – 3,4 tūkst.) asmenų ir dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. (2013 m. – 47,9 tūkst.) asmenų. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo duomenimis alkoholį bent 1–2 kartus per gyvenimą išbandė 95 proc. apklaustųjų šalies 15–16 m. amžiaus paauglių. Penktadalis iš jų bent kartą per paskutinį mėnesį iki apklausos buvo girti, net 63 proc. buvo girti bent kartą per gyvenimą.
 
Nagrinėkime toliau: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, dėl alkoholio vartojimo 2014 m. mirė 758 žmonės. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (44,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31,9 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,9 proc.). 2014 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo beveik 4 kartus didesnis negu moterų.

 
Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje pagal 2009 m. duomenis yra aukščiausias tarp ES šalių, viršija ES vidurkį apie 12 kartų ir yra artimas kai kurių buvusių Sovietų Sąjungos šalių lygiui. Sergamumas ir mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lietuvoje taip pat yra vienas iš aukščiausių Europoje, ypač tarp jaunų ir vidutinio amžiaus gyventojų. Panaši situacija ir daugumos kitų, su alkoholiu siejamų ligų, atžvilgiu.
 
O štai ypač didelį nerimą keliančios mirties priežastys – tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant:  2013 m. – 990 žmonių (iš viso nusižudė – 1085);  2014 m. – 841 žmogus (iš viso nusižudė – 930).  Kaip rodo praktika, dažniausiai tai susiję su alkoholiu ir narkotikais. Argi  tai negąsdinantys skaičiai?
Su tokia įvykių dinamika, esu įsitikinusi, jokios kosmetinės priemonės jau nepadės.
 
Todėl siūlau:
1. Ženkliai didinti akcizus.
2. Uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą.
3.  Maksimaliai sumažinti prieinamumą.
4.  Stipriai aktyvinti prevenciją ir švietimą, tinkamai finansuojant bei įtraukiant visą visuomenę.
 
Dalis priemonių yra užregistruotos jau Seime. Akcizus galime sureguliuoti, tvirtinant ateinančių metų biudžetą. Padidinkime ir prieinamumo amžių iki 21 metų, tegu vaikai auga sveiki ir blaivūs. Rudeniop blaivesni ateisime į rinkimus, o kitą pavasarį galėsime drąsiai ir išdidžiai pasikviesti pas save turistus.
 
 Larisa Dmitrijeva, Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    „Iki in­sul­to ma­no na­muo­se ne­bu­vo nei krau­jo spau­di­mo apa­ra­to, ne...
    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    Tris de­šim­tis Res­pub­li­ki­nės Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Psi­chiat&s...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

    „At­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės jau ne­be­pa­vyks“, – sa­ko Na­cio­na­li­nės sa­na­to­ri­jų ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų aso­cia­...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Is­pa­ni­jo­je ma­žy­lės kur­tu­mą gy­do ge­nų te­ra­pi­ja

    Ti­ki­ma­si, kad pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais klau­sos ne­te­ku­si pen­kio­li­kos mė­ne­sių Ab­ril jau ne­tru­kus iš­girs tė­vų bal­sus. Is­pa­ni­jo­je pir­mą kar­tą iš­mė­gin­...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson

    Naujas numeris