Piliečiui-smalsučiui pakanka bent jau paviršutiniško atsakymo. Tad šiuo atveju tarsi užtektų kokių dviejų pavyzdžių. Bet ar tikrai jų pakaks?  
Pirmas: smegenyse pirmiausia ištrinami ką tik sukurtieji neuroniniai ryšiai. O senieji išlieka. Todėl, „pamiršę“ apie ką tik žadėtąją naują užduotį, grįžtame prie senųjų.
 
Antras pavyzdys – įdomesnis. (Nes paimtas iš pagrindinės mūsų herojės biografijos). Toji herojė kadaise kavinėje atkreipė dėmesį į mandagų padavėją, kuris, priimdamas lankytojų užsakymus, nieko neužsirašinėjo. Ir nors aptarnavo ne vieną staliuką, nė karto nesuklydo: patiekalų ir užsakymų nesumaišė. „Kalta“ čia buvo ne tik gera atmintis, bet ir dar viena ypatybė: vos tik lankytojai atsiskaitydavo, padavėjas iškart jų užsakymą iš atminties ištrindavo – nebegebėdavo jo prisiminti.
 
Jei esate atidus skaitytojas, supratote: pirmas pavyzdys su antruoju nekoreliuoja. Todėl neturėtume jais remtis. Bet ponia Bluma Zeigarnik (mūsų rašinio pagrindinė herojė) sako, kad reikia nagrinėti visas įmanomas galimybes. Jų – tūkstančiai. Bet tiek laiko neturim. Tad kiek spėsim, tiek turės užtekti.
 
Priminsiu, kad Zeigarnik efektas, į kurį čia bandome „įsivažiuoti“, jau daugelį metų jums yra iš televizijos pažįstamas: serialo serija visuomet nutrūksta įdomiausioje vietoje. Todėl, kad nekantriai lauktumėte tęsinio. Štai! Beveik finišas! Nes didžioji Zeigarnik efekto esmė sutelpa į aštuonis žodžius: mes daug geriau įsimename nebaigtas užduotis nei atliktas. Paskaitykite tą sakinį po dvitaškio dar kartą. Įsisąmoninkite jį. Ir, kaip sako pačios banaliausios reklamos, gyvenimas jums nušvis kitomis spalvomis. Galbūt.
 
Psichologė ir psichiatrė Bluma Zeigarnik eksperimentavo ne vienerius metus. Jos tiriamieji lipdė molines figūrėles, sprendė matematikos užduotis, skaitė literatūrą. Visais atvejais pastebėta, jog atliekant užduotis su pertraukomis, t.y. kuomet jos nebuvo iki galo baigtos, gerėjo ne tik atmintis (tiriamieji darbą geriau įsimindavo), bet ir kūrybiškumas. (Žodis „kreatyvas“ tiktų labiau. Bet prieštaraus kalbininkai).
 
Dar vienas metodo efektyvumą įrodantis gyvenimiškasis pavyzdys. Studijoje, kurioje buvo tiriamas intelekto koeficientas (konkrečiau – erdvinio mąstymo užduotis) dėl akivaizdžiai aiškių rezultatų darbą nutarta nutraukti. Tačiau net 86 dalyviai iš 100 pareiškė norintys jį užbaigti. Problema: kas tokį norą padiktavo (koks stimulas), psichologai ginčijasi iki šiol. Bendroji nuomonė nerasta.
 
Kaip keista bebūtų, šio rašinio autoriui, kuris dar nepamiršo senovinio nuotraukų gamybos būdo, atsakymą (manau, kad tikslų!) padiktavo senas kaip ir pats autorius anekdotas. Jis taip skambėjo: „Jei naktį grįžai iš baliaus ir paryčiais patamsyje per klaidą išgėrei ne limonado o fotoryškalo, būtinai dar išgerk ir fiksažo. Kad darbas būtų padarytas iki galo...“
 
Nei ryškalo, nei fiksažo šiandien niekas nebenaudoja. Naujoji karta apie juos gal tik vadovėliuose skaitė. Kaip, beje, ir apie Blumos Zegarnik efektą. Kuris kai ką mūsų gyvenime ir paryškina, ir užfiksuoja. O žinantiems – gyvenimą gerokai palengvina.
Visų pirma jis padeda tobulinti studijų įpročius. Nes laikinas jų nutraukimas – tai įrodyta! – gerina atmintį ir... rezultatus. Zegarnik efektas gali stipriai koreguoti mūsų psichikos sveikatą, suteikdamas motyvaciją, reikalingą užduotims įveikti. Ir dar, sako, skatina pasitikėjimą bei savigarbą. Bet pastarieji punktai tebetiriami.
 
Svarbus Zeigarnik efekto poveikis – patikrintas ir pasiteisinęs! – yra atidėliojimo ir vilkinimo įveikimas. Paaiškinama tai paprastai: net pati didžiausia ir baiminanti užduotis iškart sumažėja, vos jos imiesi. Ir pastarąjį sakinį rekomenduoju ne tik paskaityti, bet ir praktiškai patikrinti. Veikia!
 
Bet yra ir keistoji psichologinio efekto pusė: jis nustoja veikti, kai siejamas... su materialiniu atlygiu už užduotį. (Prie laikinai nutraukto darbo grįžo tik trečdalis tų, kuriems už „sugrįžimą“ buvo pažadėta piniginė premija). Bet čia jau kita tema.
 
O dabar – jau trečią kartą prašau jūsų atminti: nutrauktas užduotis įsimename daug geriau nei pabaigtas. Ir tai taikoma absoliučiai visose gyvenimo sferose. Žmonių tarpusavio santykiuose – taip pat. Kartais, tiesa, tą pritaikymą tik nujaučiant. Ir detalios jo formulės nežinant.
 
Todėl dabar jums teks savarankiškai ką nors pasiskaityti apie „pikaperius“ (angliškai „pickup“, lietuviškai bandyta versti į žodį „pikapas“, tačiau toliau po žodynus naršydami, pateksite į tikras žodžių džiungles). Bet kai kurie žodynai tiesos nebijo: jie rašo, kad pikaperis yra... merginų viliotojas.
 
Kaip keista bebūtų, ponios Blumos Zeigarnik atrastoji psichologinė formulė, pasirodo, puikiai veikia ir tarpasmeniniuose santykiuose. Jei trumpai, tai būtų taip: tas merginų viliotojas-pikaperis susipažįsta ir suintriguoja. O jau antrame ar trečiame pasimatyme iškelia savo sąlygas. Jei išrinktoji dama su tomis sąlygomis sutinka, jis ja pasinaudoja ir... meta. Jei nesutinka, meta taip pat. Ar pajutote ir čia, kad nebaigta užduotis mums visiems yra daug įdomesnė nei baigtoji? (Galbūt kada nors parengsime rašinį tema, „Kaip nepakliūti į „pickaperio“ pinkles. O dabar patarimas tik vienas – susipažinti su Blomos Zagarnik darbais. Jūsų potyrius tai praturtins).
 
Apie tai tikrai rašėme. Bet smagu gi priminti, kaip jūs nepatogiai jautėtės tuomet, kai kambarin atėję stabtelėjot, nes... nežinot, dėl ko atėjot. Ir čia suveikia psichologinis Zeigarnik efektas. Mat, pasirodo, durų anga mūsų smegenims siunčia signalą, jog įžengėme į naują užduotį. O senasis epizodas, kuomet buvote dar kitame kambary, jau perduotas į atminties saugyklą. (Ką darome, kad atsimintume, ko atėjome? Grįžtame į seną vietą ir „kelionę“ į kitą kambarį pradedame iš naujo)...
 
Norintiems toliau į temą gilintis. Turite žinoti (ir tai tyrė Bluma Zeigarnik), kad tam tikra veikla kartais sukelia trumpalaikį atminties praradimą. Neuromokslininkai tai vadina tranzitine globalia amnezija ir teigia, jog kai kuriems taip atsitinka po... sekso. Nei patvirtinti, nei paneigti šito negalim. Tačiau čia per jėgą galvon ima laužtis dar kita mintis: ar pačios amnezijos ir jos formų negalima gydyti, pasitelkus tą patį – Blumos Zegarnik efektą? Ir beliko parašyti apie Prienus.
B.Zegarnik gimė tame mieste. 1900-aisiais. Bet tik retas pilietis žino tai. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!