Atvejis ne vienintelis. Nes šios dienos mūsų pokalbis – apie nerimo sutrikimus. Ir vėl: mums – paprastiems žmonėms – rodosi, kad, jei sutrinka nerimas (jei jo nebelieka), tuomet ir būva viskas tvarkoj. Bet profesinė leksika ir storos medicininės knygos prieštarauja: sako, kad, kuomet sutrinka nerimas, prasideda didžiosios mūsų bėdos...
Kas tas nerimas yra ir kaip jis sutrinka? Jei tikėtume vieno profesoriaus statistika, kas šeštas lietuvis tai tikrai žino. Na, o likusiems penkiems priminsiu.
Nerimo simptomai yra patys įvairiausi. Nuo minčių išsibarstymo - iki įsivaizduojamo kąsnio burnoje. Nuo nekritiško savęs ar kitų vertinimo – iki dusulio bei kvėpavimo sutrikimų. Daugelis pacientų apie ligą sužino tik po vizito pas kardiologą (jiems rodėsi, jog stoja širdis), dalis įtaria, kad ši liga – alkoholizmo pasekmė (dažnai tai pasiteisina). Treti skundžiasi aritmija ar skydliaukės bėdomis. 
 
Lengviausia pacientams paaiškinti, kuo nerimo sutrikimai nuo depresijos skiriasi. Supranta iškart. Nes depresija, kai graužiame save dėl to, kas jau buvo. O nerimas sutrinka (?) tik tuomet, kai baiminamės dėl ateities. Yra dar vienas terminas, ties kuriuo šiandien ilgėliau neapsistosime. Bet žinoti – verta. Lietuvoje vis madingesniu tampa terminas „panikos ataka“. Bet patikrinti jauną ponią (ar ją tikrai apninka tos panikos atakos) nėra sunku: nekreipkite dėmesio į jos teiginius „Aš išprotėsiu!“ arba „Aš mirštu!“. Tiesiog pasinaudokite kažkada Lietuvos olimpinės rinktinėje dirbusio gydytojo Daliaus Barkausko išsakytu patarimu. Paniką deklaruojantiems pacientams jis paduodavo paprastą polietileno maišelį, ir paprašydavo giliai į jį pakvėpuoti. Paaiškinimas toks: kai žmogus žino konkrečią užduotį, nebelieka pagrindo nerimauti. Veikimo (gydymo) principą nesunku detalizuoti: kvėpuojant į maišelį (pridengus nosį ir burną), didinamas anglies dvideginio kiekis kraujyje. O kai tas kiekis pakankamas, keičiasi kraujo plazmos sudėtis, šarmų ir rūgščių pusiausvyra. Ir nerimas slopsta. Technologinis aprašymas ilgas todėl, kad, esant reikalui, ir jūs šiuo metodu pasinaudotumėte.
 
Didžiosios nerimo sutrikimų priežastys yra: nuolat didėjantis gyvenimo tempas, konkurencinė kova, gyvenimo filosofijos neturėjimas, karjeros nesėkmės, ir – svarbiausia – baimė, kad nepasiseks. Kad galiu būti išjuoktas. Kad galiu būti ne pirmas ir ne geriausias. Ir net grynai moteriška baimė, kad priaugsiu svorio.
O dabar nustokime panikuoti. Nesumaišykime nerimo sutrikimo (ach, kaip nepatinka man šis terminas!) su... nerimu. Tas paprastas nerimas yra kaip vanduo reikalingas. Be jo gyventi būtų veik neįmanoma. Nes turime gi pasijaudinti, kaip paprasti žmonės: ar nebūsiu pamiršęs išjungti lygintuvo? O dujas ar užsukau?
Nors ką tik išvardintieji buitiniai nerimai nervina ir laiką gaišina, jie nėra tokie negatyvūs ir taip stipriai sveikatai kenkiantys kaip socialiniai nerimai. Kalbu apie situacijų ir prisistatymų baimę. Scenos ar auditorijos baimę. Baimę atrodyti kvailai. Ar mokėsiu kalbėti su darbdaviu arba į pasimatymą atėjusia mergina? Daug situacijų. Bet, jei bijote išeiti į balkoną, pagalvokite, kodėl. Jei tai viso labo aukščio baimė – nieko ypatingo. Bet, jei galvojate, jog peržengę TĄ liniją galite iškristi ar iššokti, užsukite pas psichoterapeutą. Perdaug nedelsdami.
 
Iš kur tos fobijos? Iš visur. Vieną jų prisiminė net septintą dešimtį įpusėjęs daktaras. Jau daugiau kaip pusę amžiaus jis negali pamiršti mokyklos, kurioje geriausias balas tuomet buvo penketas. Žinoma, kaip ir visi mokinukai, prisirinkdavo ir trejetukų, o dienyne ir „riestainis“ retkarčiais pasirodydavo. Bet tėvai bardavo tik vienu atveju: jei gaudavo ketvertą „iš drausmės“. Ir tik neseniai daktaras suzgribo, jog baisiai susinervina, kai anūkas namo parsineša drausminę pastabą. Pusė amžiaus praėjo, o pamiršti negali. Todėl ir pats dar vis pyksta ant kolegos, kuris kažkada atsisakė jį pavaduoti. Tas „kažkada“ buvo prieš dešimtį metų. Bloga patirtis ne tik persiduoda: ji dar ir ėda.
 
„Nerimas yra neapibrėžtas nelaimės ar grėsmės jausmas, kylantis dėl tikro arba įsivaizduojamo pavojaus“, - rašo protingos knygos. Prisiminkime skaičių iš rašinio pradžios: „...kamuoja kas šeštą...“. Na, neturime Lietuvoje tiek realių grėsmių. Vadinasi, didžioji nerimo (įvairių nerimų ir nerimo sutrikimų) dalis yra įsivaizduojamas pavojus. Kad nuo savo netikrų fobijų apsigintume, mūsų pačių jėgelių gali neužtekti. Todėl teks įveikti dar vienui vieną fobiją: nueiti pas daktarą. Pradžioje - pas šeimos. O jis ir nuspręs, kokio pokalbio jums reikia: pakaks dviese pasišnekėti, ar reikės siuntimo pas psichikos specialistą. Pastebėjimas bailiesiems: gerus ir teisingus vaistinius preparatus gali išrašyti ir šeimos gydytojas. Sukiau, jei sergate (bet to dar nežinote) nerimo sutrikimu dėl vaistinių preparatų vartojimo. Bet ir čia išeitis yra. Tai Amerikos vidaus ligų ir psichiatrijos gydytojo Edmundo Jakobsono išrastas ir sėkmingai pasaulyje taikomas raumenų atpalaidavimo metodas. Jį rekomenduoja ir Lietuvos psichoterapeutai. Ir įsiklausykite į dar keletą Lietuvos daktarų pastebėjimų: atsakykite į klausimą, ar tikrai jūsų mintys atspindi realią situaciją? Ir pagalvokite, ką lengviau pakeisti – gal ne situaciją, o savo elgesį joje? Ir nesigręžiokite atgal. Ir nepamirškite pagirti savęs už kiekvieną  nerimo (ar – beveik be nerimo) pragyventą dieną.
 
Dabar paskutinis bandymas įsiteikti tiems, kuriems čia pateiktieji patarimai pasirodė nepatogūs, neįdomūs ar neveiksmingi. Jei šiuo metu jaučiate bent mažiausią nerimą, panaikinkit jį dabar. Per vieną minutę. Pratimas štai koks: giliai įkvėpiat per 4 sekundes. Sulaikot kvėpavimą dar 7 sekundėms. Ir iškvėpiat per 8 sekundes. Pakartokite tai tris kartus.
Nerimo nebeliko?

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!