COVID-19 pandemija apėmė visą pasaulį, nesirinkdama regionų, tautų, etninių ar socialinių grupių. Tačiau jautriausia grandimi šioje infekcijos lavinoje tampa medikai, tiesiogiai kontaktuojantys su infekuotais asmenimis, ir sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai. Žinoma, kad onkologinių pacientų imuninė sistema yra nuslopinta ligos ir gydymo, todėl jie jautresni infekcijoms.
Koronavirusas pasaulyje sukėlė daug komplikuotų susirgimų ir mirčių, bet apie onkologinių pacientų, užsikrėtusių koronavirusu, išeitis žinome nedaug. Vienintelis išsamus Kinijos tyrėjų darbas publikuotas „The Lancet“ žurnale, išanalizavo 1590 COVID-19 infekuotų asmenų, tarp kurių buvo 18 onkologinių pacientų, ligos eigos duomenis. Iš šių 18 pacientų vieni buvo pasveikę nuo vėžio, kiti – aktyvaus gydymo fazėje. Tyrimas parodė, kad onkologiniams ligoniams 5 kartus dažniau nei kitiems pasireiškė COVID-19 ligos komplikacijos ar mirtis. Kritinę būklę onkologiniai pacientai pasiekė ne tik dažniau, bet ir greičiau – vidutiniškai per 13 dienų, kai kiti ligoniai – per 43 dienas.
Tyrime mažas onkologinių pacientų, infekuotų COVID-19, skaičius, tad rezultatai gali būti nelabai patikimi, bet pakankamai grėsmingi. Tad autoriai galėtų daryti griežtas išvadas: 1) infekcijos zonose stabilių būklių onkologiniams pacientams rekomenduojama atidėti operacijas ir chemoterapiją; 2) vėžio pacientams ir žmonėms, sirgusiems vėžiu, taikytinos griežtesnės savisaugos priemonės; 3) gydant COVID-19 onkologiniams pacientams taikytinos intensyvesnės priemonės, ypač jei tai vyresni, gretutinių ligų turintys asmenys.
Panašūs įspėjimai apie padidintą COVID-19 komplikacijų grėsmę pasiekia ir iš Italijos, kur irgi nustatytos vėžiu sergančių pacientų mirtys. Tačiau šiame regione apibendrinimai dar nepadaryti, nes vyksta kova dėl kiekvienos gyvybės.
Kokią pagalbą šiuo metu galime pasiūlyti onkologiniam pacientui Lietuvoje? Paskelbus LR Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 dėl veiksmų karantino laikotarpiu (kovo 16 – kovo 30 d.), Nacionaliniame vėžio institute atlikti darbo organizavimo pakeitimai. Jie skirti turimomis priemonėmis maksimaliai apsaugoti onkologine liga sergantį pacientą nuo COVID-19 infekcijos ir galimų grėsmingų komplikacijų.
Mažinami žmonių srautai, siekiant išlaikyti rekomenduotiną 2 metrų atstumus tarp asmenų ir galimybes jiems ilgesnį laiką praleisti vienoje patalpoje, taip pat sudaromos sąlygos laikytis higienos reikalavimų dėl oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos. NVI įrengti penki patikros postai, draudžiamas pašalinių asmenų patekimas, ribojamas pacientų kiekis laukimo erdvėse ir palatose, matuojama atvykusių pacientų temperatūra, jiems užduodami klausimai, susiję su kelionėmis į užsienį ir sveikatos būkle. Siekiant sumažinti pacientų srautus diagnostinės ir gydymo paslaugos prioriteto tvarka teikiamos sunkiausios būklės pacientams. Esant stabiliai paciento būklei, planinės diagnostinės ir gydymo paslaugos pagal galimybę atidedamos.
Laikantis visų galimų infekcinės saugos normų tęsiamos diagnostinės ir gydymo procedūros. Atliekamos operacijos, prioriteto tvarka gydant sunkiausius pacientus, tęsiamas pradėtas medikamentinis ar spindulinis gydymas. Pirminiai onkologiniai ligoniai toliau tiriami ir diagnozuojami. Tačiau tam, kad sumažintume pacientų srautus ir tankį uždarose patalpose, teko imtis naujų darbo metodų. Visos galimos konsultacijos vykdomos nuotoliniu būdu, naudojant e-sveikatos galimybes pateikiami tyrimų rezultatai. Atidedami vizitai dėl vėžio prevencinių programų tyrimų. Atšaukiami apsilankymai, kai vizito tikslas – tik vaistų pratęsimas. Vaistai bus pratęsti nuotoliniu būdu, tam reikia susiskambinti su gydančiu gydytoju.
Nacionaliniame vėžio institute hospitalizuojama per 300 pacientų, konsultacinėje poliklinikoje per dieną apsilanko per 200 pacientų, 150 pacientų atvyksta medikamentiniam gydymui ir tiek pat spindulinei terapijai. Prevencinių programų tyrimai, reabilitacijos paslaugos, psichologo konsultacijos padidina šį srautą iki tūkstančio pacientų per dieną. Pirmomis karantino dienomis teko šį srautą ir iš anksto registruotas konsultacijas bei procedūras perorganizuoti, sudėlioti prioriteto tvarka. Be abejo, kilo nesklandumų, bet medikai dirbo neskaičiuodami valandų ir parengiamuosius darbus pradėjo dar sekmadienį. Šiuo metu darbas vyksta sklandžiai – teikiame diagnostines ir gydymo paslaugas vėžiu sergantiems pacientams maksimaliai sumažinę COVID-19 grėsmę. Liūdna, kad pasigedome supratimo ir paramos iš valdžios, nes į mūsų kreipimąsi dėl apsauginių priemonių gydytojams gavome atsakymą, kad nesame tarp 5 ligoninių, kuriose gydomi COVID-19 pacientai, tad ir apsaugos priemonių mums nereikia. Apie onkologinio paciento padidintą jautrumą infekcijai ir priemones apsaugoti ligonius valdžia taip pat nekalba, priešingai – ragina įrastu srautu teikti paslaugas, didinant grėsmę pacientams ir gydytojams.
Dar vienas racionalus patarimas, pateiktas Kinijos specialistų, kad vėžiu sergantys pacientai šiuo įtemptu laikotarpiu reikalauja ypatingo dėmesio. Jiems turi būti suteikta ne tik sauga nuo viruso, bet ir sudarytos galimybės nuolat konsultuotis su specialistu dėl sveikatos būklės būnant namuose, gauti psichologinę pagalbą telefonu. Nacionaliniame vėžio institute nuolatos teikiame bendrąją konsultaciją telefonu ir e-linija „Pagalba gyvai“. Taip pat įsteigėme NVI karantino liniją, kur konsultaciją telefonu pakaitomis teiks įvairių profilių specialistai onkologai. Nuolatos vyksta psichologinė konsultacija telefonu.
Prof. Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: