Negana to, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, kad ekstremalių pojūčių mėgėjai (krepšinio aistruolius priskirčiau prie jų) ne tik gali patirti svaiginančių pojūčių, bet ir tapti pavojingi. Kaip ta proga neprisiminti Anglijos futbolo sirgalių? O dabar atsigręžkite į juodąją pralaimėjimo Stambule dieną. Ar tik nematėte tą kitą rytą šalia savęs žmonių, kurie blogai jautėsi. Juos pykino. Jiems skaudėjo galvą. Jie skundėsi žarnyno spazmais. O ir dabar, beveik savaitei praėjus, gal kam paaštrėjo ar atsinaujino... odos ligos. Taip, jos taip pat nuo streso. Norėdamas sugrįžti į įprastinę, ne tokią rimtą, vagą dabar papasakosiu apie odos ligą, kuria nuo krepšinio „užsikrėtė“ visiems sirgaliams pažįstami Latvijos lietuviai - broliukai Naurys ir Normundas. Turbūt pamenate: ant jų kūnelių nebeliko tatuiruotėmis nepapuoštos vietos. Tuose odos paveiksluose – Šarūno Jasikevičiaus, Arvydo Sabonio, brolių Lavrinovičių ir net Prano Liubino atvaizdai. Ir tikrų tikriausias ištatuiruotas Jono Valančiūno parašas. Jie visada „serga“, bet niekada nesinervina. Ir – svarbiausia – jie net po pralaimėtų rungtynių nepuola anonimiškai rašyti apie blogai žaidusius, dar blogiau treniravusius. Kažkada, kažkuriam pozityviai nusiteikusiam sirgaliui ta už kitų nugaros pasislėpusiųjų kritika pabodo. Ir buvo sukurtas Lietuvos krepšinio fanų feisbuko profilis. Bet kam savo keiksmažodžiais būsi įdomus, jei aplik tave – vien tokie pat kaip tu? Tas puslapis sėkmingai baigė gyvenimą. Nes visi nori ne krepšininkus pagirti ar papeikti, o parodyti, koks jis yra šaunus ir kaip jis „Už Lietuvą, vyrai!“ Artėjame prie pabaigos, kuri „tikrus“ krepšinio sirgalius (tuos, kurie čempionatą leido ir dar leis ant sofos su alumi ir traškučiais) dar labiau papiktins. Europos krepšinio čempionato transliacijų nežiūrėjo beveik 40 procentų LT gyventojų. Visai neblogi buvo reitingai ir tų TV kanalų, kurie rungtynių metu transliavo koncertus, filmus, politines laidas. Ačiū tiems, kurie buvo tikri sirgaliai ir pasakė: „Čia gi viso labo tik sportas...“ Ir M.Mikutavičiui ačiū. Nes tai jis pirmas pamokė: „...neliek savo kraujo dėl aukso!“ O dabar turiu pasakyti, koks anoniminio žiūrovo komentaras padarė didžiausią įspūdį: - Kol jūs Stambule juokingai bandėt mūsų šalį reprezentuoti, Lietuvoje sviestas vėl pabrango... Iki kito ketvirtadienio!Sakoma, kad adrenalinas – tokia gynybinė organizmo funkcija - praversdavo tolimoje praeity: kovojant su priešu. O šiandien priešas - kitoje sporto aikštelės pusėje. Ir tai neigiamai atsiliepia visai žmogaus nervų sistemai. Spaudoje aptikau JAV neurologo Martino Samuelso pateiktą mirties iš laimės pavyzdį: žinomas golfo žaidėjas, atlikęs neįtikėtiną smūgį, į duobutę pataikė iš rekordinio nuotolio. Ir... mirė iš džiaugsmo. Adrenalinas.
Komentuoti: