Ką tik jūsų perskaitytoje įžangoje tiesos ir fantazijos santykis yra maždaug 1:3. Dar didesnis atotrūkis – tarp norų-galimybių ir tikrosios medicinos. Nepaisant to, jei jau egzistuoja miško, muzikos, molio lipdybos ir kitos panašios terapijos, kas paneigs, kad sėkmingai gydyti gali ir katės?
 
Dėl viso pikto nutariau dar ir su Jo Didenybe DI (dirbtiniu intelektu) pasitarti. Per sekundę „išmetė“ pavyzdį: girdi, vienas iš karo grįžęs pilietis nuolat jautė potrauminį stresą, įtampą, nemigą ir nerimą. O kai daktaro patarimu įsigijo katiną, problemos išsišlavė per mėnesį ar du.
 
Pasaka, žinoma, graži. Bet gi šiomis savaitėmis – prieš rinkimus – jūs ne vieną panašų pavyzdį girdite. (Net ir pažadus, kad eilių poliklinikose nebeliks). Bet mes savo skaitytoją pažįstame: pasakomis jo neužliūliuosi. Todėl nuo čia ir keičiame stilių.
 
17 mėnesių tyrimas (60 tiriamųjų) Didžiojoje Britanijoje įrodė: du trečdaliai kasdien su katėmis bendravusių ir jas glosčiusių globos namų pacientų jau po 2-3 mėnesių sureguliavo cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimas atnešė ir netikėtą rezultatą: kuomet senoliai ir ligoniai ėmėsi globoti kates, tarsi burtų lazdele pamojus dingo tarpusavio ginčiai ir net politiniai nesutarimai.
 
Dabar apie šalį, kurią lietuviškos apžvalgos visuomet pavyzdine vadina ir istorijomis iš jos kažkodėl besąlygiškai tiki. Nerašytomis rekomendacijomis kates Japonijoje (detalė: čia visos tik trumpauodegės) siūloma globoti ir namuose, ir darbe. Nes jos visiems suprantamais ženklais praneša apie artėjančius žemės drebėjimus.
 
Felinologai teigia, kad ir lietuviškos katės keturiskart geriau nei šunys nujaučia stichines nelaimes ar gaisrus. Tik mes, priešingai, nei japonai nemokame tų ženklų skaityti. (Kuomet katė stebeilijasi į kokį kampą ar lubas, lietuvis – baimių kupinas jos šeimininkas – linkęs manyti, kad ji ten šmėklą, vaiduoklį ar piktąją dvasią įžiūri. Neteisybė. Tolimasis jos regėjimas leidžia mikroskopinę muselytę per penketą metrų matyti. Ji stebi ją. Bet nebarkite, jei nemato panosėn pakištos lėkštutės su ėdesiu. Nes taip jau surėdyta katiniškoji rega: iš arti „mato“ tik ūsai...)
 
Bet nukrypom į detales. Turime vagon grįžti.
Įdomybės vardan pateikiu skaičiuką: kuomet katė murkia, jos gerklės raumenys susitraukia ir išsiplečia 25-30 kartų per sekundę! Klausiate, kas iš tokio žinojimo? Šiokia tokia nauda yra. Ir ji – mediciniška.
 
25-44 hercų dažnis veikia kaip vaistai: ramina ir padeda suaugti kaulams, didina jų tankį, pagreitina raumenų augimą po atrofijų. Kosmoso agentūra NASA nuo 2020-ųjų kuria katės murkimą dubliuojantį mechaninį prietaisą, kuris, jei pavyks, neleis „pavargti“ astronautų kaulams ilgalaikiuose skrydžiuose. (Vėl įdomybė: identiško tigro ar leopardo murkimo sukurti nepavyksta – tik katės.)
 
Dabar – banalybės, kurias galite perskaityti dešimtyse interneto puslapių: ilgaplaukės gydo nuo depresijos ir nemigos, persiškos gelbėja sąnarius, trumpaplaukės padeda sutvarkyti ginekologines ligas ir padeda urologams, idealūs kardiologai – britiškieji katinai, na, o beveislės ar mišrūnės... daro viską, kas išvardinta. Tačiau, mielieji, jums sunkiai seksis, jei norėsite rasti, kaip gi tie gydomieji mechanizmai veikia. Bandysim padėti. Ir pradėsim nuo klausimo, kaip gi jos, katės, tas mūsų ligas suranda?
 
Jokie iš pasakų nusirašyti vadinamieji biolaukai čia neveikia. Tiesiog šitos superjautrios būtybės puikiai jaučia mūsų širdies ritmą ir kvėpavimą. Kuomet susergame, patys to ritmo ar kvėpavimo pasikeitimų neįžiūrime. O katės pamato iškart. (Katinai prasčiau). Blogiau besijausdami net į veidrodį pasižiūrėti nenorim. O katės mūsų veide geba įžiūrėti net mažutėlaitę skausmo išraišką. (Eksperimento Suomijoje rezultatas: į ligonių veidus net visai nepažįstamos katės stengiasi žvelgti 3-5 sekundėmis ilgiau ir „giliau“). O kur dar kvapai, kuriuos, be jokio abejonės, atneša bet kuri liga? O kur dar minimaliai pasikeitęs, kuomet apsirgome, mūsų balsas? Patys pasikeitimų negirdim, o šitos jautruolės suklūsta nė ausies nepakrutinusios!
 
Ir čia privalau pateikti dar vieną keistosios statistikos pavyzdį: daugiau nei trečdalis, 38 procentai, kačių šeimininkų yra įsitikinę, kad ilgiau nei metus pas juos gyvenantys katinai be klaidų skaito šeimininkų mintis. Ir, žinoma, jie mano, kad šeimininkas jam, o ne jis šeimininkui, turi būti dėkingas už pastogę, bendrystę ir draugystę. (No comment!).
 
Bet turime ir du sakinius tiems, kurie pasakų ar poezijos apie katinus nemėgsta, o pasitiki tik fizika. Kačių murkimas atitinka ultragarsinių bangų diapazoną, kuris naudojamas ir mūsų poliklinikų terapiniuose skyriuose. Ir dar primenu, kad kačių kūno temperatūra yra apie 39 laipsnius. T.y. analogiška gydomųjų-šildomųjų prietaisų temperatūrai. 
 
Ir Didysis Argumentas. Statistika (vėl, deja, tik statistika!) dar štai ką pateikia: kačių šeimininkai gyvena vidutiniškai 4-5 metus ilgiau nei likusioji žmonija. (Galėjau nutylėti, kad statistika tą patį sako ir apie šunų šeimininkus. Bet privalau būti objektyvus). O kai apie objektyvumą užsimeni, nuo snieguoto kalno ima riedėti vis didėjanti ir grėsminga gniūžtė: o kur gi blogybės? Deja, jų taip pat yra.
 
Iki mūsų šito dar niekas plačiau neaprašė. Nelabai kas ir patikrino. Bet įspėti jus galime. Sako, kad Pietų Korėjos mokslininkai, konstruodami kažkokią slaptą karinę įrangą, netyčia (jei atmenate, tai taip atsirado ir „Viagra“) sukūrė prietaisą FRIBO. Kuomet jie tą prietaisą eksperimentuodami pritvirtino prie katės galvos, paaiškėjo, kad kačių aura (kuri paprastai yra tamsi) nusiurbia ir tirpdo moteriškąją žydrąją seksualinę aurą. Kitaip tariant, paaiškėjo, kad katės (tik katės, o ne katinai!), kontaktuodamos su šeimininke (ypač tuomet, kai su ja vienoje lovoje miega), geba sau „perpumpuoti“ didžiąją dalį seksualinės energijos. Paguoda viena: taip elgiasi tik nesterilizuotos katės, kurios ir yra didžiausi moteriškos energijos vampyrai.
P.S. Noriu tikėti, kad nė viena šio rašinio skaitytoja ailurofobija dar nesusirgo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!