MEDICRIME konvencija siekiama atkreipti dėmesį į skaudžią vaistų ir medicinos priemonių padirbinėjimo problemą, supažindinti su ja kuo daugiau žmonių ir paraginti Europos bei kitas valstybes aktyviai ją spręsti.

Nuo 2011 m. galioja Europos direktyva, reguliuojanti falsifikuotų vaistų ir medicinos priemonių importo, eksporto, prekybos problemas, tačiau šiame dokumente nekalbama apie žalą. MEDICRIME konvencijoje kalbama apie nusikalstamos veikos persekiojimą, aukų apsaugą, numatomos profilaktikos priemonės. Taigi, Direktyva ir Konvencija yra dvi vieno medalio pusės, papildančios viena kitą.
 
Falsifikuoti vaistai kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui, nes tokiuose vaistuose paprastai būna blogos kokybės sudedamųjų dalių, jų dozės netinkamos arba jie tiesiog neveiksmingi, o kartais ir žalingi.
 
Paryžiaus konferencijoje pateikta keletas skaudžių vaistų falsifikavimo pavyzdžių. Italų mokslininkas Domenico di Giorgio pasakojo apie „Herceptino“ (vaisto vėžiui gydyti) klastojimą, jo vagystes iš ligoninių ir ilgą medikų, policininkų, muitininkų kovą su šiuo reiškiniu.
 
Dvi pacientės prancūzės liudijo ilgą kovą su vėžiu ir padirbinėtojais krūtų implantų, kurių gamybai vietoj silikono naudotas variklių aušinimo skystis. Pastaroji problema palietė apie 65 tūkst. pacienčių pasaulyje.
Falsifikuojami vaistai – ne tik Europos, bet ir viso pasaulio problema, o taip pat smūgis žmogaus teisėms. Kur dar nesumokėti mokesčiai, žmogiški praradimai, socialinės pasekmės... Manoma, kad ši nusikalstama veikla yra 25 kartus pelningesnė, nei kitos veiklos.
 
Šiame kontekste ypač pavojingas internetas, tapęs realia mūsų gyvenimo dalimi. Internetu parduodama iki 62 proc. visų falsifikuotų vaistų. Kasmet apie 800 tūkst. mirčių susijusios su falsifikuotais vaistais arba medicinos gaminiais, daugiausiai maisto papildais ir krūtų implantais. Didelis pavojus ir falsifikuojami veterinariniai vaistai, nes jais gali būti gydomi gyvūnai, kurių mėsą valgome.
 
Tarptautinė bendruomenė susirūpinusi ir pasiruošusi kovoti prieš vaistų falsifikavimą, nes tai – globalinė grėsmė. Labiausiai su ja susiduria besivystančios šalys. Konferencijoje akcentuota, kad kovojant prieš falsifikuotus vaistus svarbiausi yra trys dalykai: stipri sveikatos apsauga, naujausios informacinės technologijos ir žmogaus teisių gynyba.
MEDICRIME konvencija – pirmasis tarptautinis instrumentas, kurį galima naudoti tokio pobūdžio nusikaltimų prevencijai. Šią konvenciją kol kas pasirašė 24 valstybės, ratifikavo – 5. Lietuvos, deja, tarp jų nėra. Konvencija lėtai ratifikuojama todėl, kad daug darbų reikia atlikti šalyse: dirbti intensyvų aiškinamąjį darbą, užtikrinti sveikatos apsaugos, policijos, muitinės bendrą darbą, taip pat numatyti aukų apsaugą, gydymą, atlyginti žalą ir pan.
 
Taigi, MEDICRIME konvencijos ratifikavimas – vienas namų darbų Lietuvai. Jį privalome padaryti, jei norime saugesnės ir sveikesnės visuomenės.