Žinoma, priminsiu jums, ką tiedu ispaniški žodžiai reiškia. Bet net pikantiškos įdomybės situacijos nepakeis. O dabar jau – pirmasis perspėjimas: jei net ir šiemet lietuviškoji vasara jums per šalta, jei rugpjūtį ar rugsėjį žadate nuo jos į dar šiltesnius kraštus bėgti, gal darsyk pastudijuokite žemėlapį: ar ne geriau ten, kur... vėsiau? (Mat ir šį rašinį inspiravo vasariška kelionė į šalį, kurioje tik vėlų vakarą temperatūra „nukrisdavo“ iki plius trisdešimties)...
 
Sociologija: 73 proc. lietuvių teigia, kad idealus ir komfortiškas vasaros oras – 20-25 laipsniai. Dar 12 proc. atostogautojų sako, kad pageidautų ilsėtis prie jūros, kuomet 26-30 laipsnių šiluma. O nuolatiniame karštyje – daug kaip per trisdešimt – atostogas sutiktų leisti tik 3 proc. lietuvaičių. Bet gi sunkokos tai būtų atostogos!
 
Dar vienas faktas: įskaitant ir šių metų liepą, tai buvo jau 14-tas iš eilės karščiausias Žemės mėnuo nuo tada, kai temperatūrą apskritai imta matuoti.
 
Šilumos (karščio) efektai pasaulyje pasireiškia ir netikėtose sferose: štai, JAV kirpėjų asociacija atkreipė dėmesį į šią vasarą netikėtai išaugusias pajamas: pasirodo, karštyje moterų šukuosenos laikosi dvigubai trumpiau, todėl jos priverstos dažniau lankytis kirpyklose. Europoje šią vasarą padidėjo mobiliųjų telefonų pardavimai: kaitroje baterijos senka ir genda greičiau. Na, ir dar vienas su sveikata sietinas faktas: civilizuotuose kraštuose stipriai krito sulčių ir išaugo vandens pardavimai. O vadinamosiose „menkesnėse civilizacijose“ vandens tiesiog ėmė... trūkti.
 
Jei tęstume pirmu žvilgsniu nepastebimų faktų paieškas, dar prisikastume prie šiemet pasaulyje stabtelėjusio (sumažėjusio) darbingumo. Suvieniję pastangas su klimato specialistais, ergonomikos mokslo atstovai paskelbė: temperatūrai darbo aplinkoje pasiekus plius 26, kiekvienas kitas laipsnis darbo našumą mažina 10 proc. Problema, atrodo, nesunkiai įveikiama: tereikia įrengti oro kondicionierių. Deja. Netinkamai naudojant, sveikatos šis prietaisas ne prideda, o priešingai – linkęs sargdinti. Todėl Europa karštomis vasaros dienomis trumpina darbo valandas. (O apie tai, kaip kondicionierių teisingai sureguliuoti  – dar ir šiame rašiny rasite).
 
Bet prieš pagąsdinimus dar pasilinksminkim: kokią, jūsų nuomone, temperatūrą galėtumėte iškentėti? Viskas dar iki jūsų numatyta ir suskaičiuota.
Sausame ore plius 71 laipsnio temperatūrą žmogaus organizmas išlaikys 1 valandą. Plius 82 laipsnius – 49 minutes. Plius 93 – 33 minutes. Plius 104 laipsnius – 26 minutes. Riba, ties kuria žmogus dar gali šiek tiek kvėpuoti, yra plius 116 laipsnių.
 
Visas šias nedaug prasmių turinčias įdomybes baigsiu, primindamas apie karščiausias planetos vietas. Mirties slėnyje (Kalifornija) užfiksuota 56,7 laipsnių temperatūra. Etiopijoje – aukščiausia VIDUTINĖ metinė temperatūra – plius 36. Ir dar yra metrologų nepatvirtintas (dėl nesertifikuoto termometro) neoficialus pasaulio rekordas: Azijoje (Libija) 2000-aisiais prietaisai rodė plius 57, 7 Celsijaus.
 
Tačiau! Jei nepamiršote mūsų savaitraščio specializacijos – giluminių sveikatos temų – turiu jums priminti, kad temperatūriniai kūno pojūčiai priklauso ne tik nuo termometro padalų, bet ir nuo jutiminių šilumos momentų. Ir nuo oro drėgmės. Ir nuo slėgio. Ir nuo vėjų bei jų greičio. Ir nuo Saulės spindulių kampo. Ir iš kurios pasaulio pusės oro masės atkeliauja. Jutiminė oro temperatūra – ekstremaliais atvejais – gali nuo termometro parodymo skirtis net iki 15 laipsnių.
 
Dabar – technologinė atostogų pietuose atmintinė: šešėlyje kūno termometras visuomet rodo apie 36,6. Maksimali medicinos aprobuota kūno temperatūra – iki 37,5 laipsnio. Taip mums lėmė evoliucija. O štai kūno temperatūros padidėjimas dar 4-5 laipsniais (jums atrodo, kad nedaug?) iškart ima ardyti ląstelių struktūrą ir atneša negrįžtamų pokyčių! Veiksmo tarpininkas – prakaitas: su kiekvienu jo litru „nuskrenda“ ir 5-6 šimtai kilokalorijų. Todėl turėtumėte atminti dar keletą skaičiukų: kai oras plius 37-39, per valandą išprakaituojate 300 mililitrų, o jei oro temperatūra jau netoli 40-ties laipsnių – jau 1,5-2 litrai prakaito per valandą. (Prie Adrijos jūros jaunimas keletą valandų, kaitinant Pietų saulei, visa jėga žaidė futbolą. Tik vos vos suprakaitavę. Bet tai jau – genetika. Mums to geriau nebandyti). Mums kūno vandens atsargas reikia nuolat papildyti. Ir ne tik jas: prakaituodami netenkame nemažo kiekio elektrolitų. Pastarąjį netekimą kompensuoti nėra sudėtinga: tereikia 1 arbatinį šaukštelį valgomosios druskos ištirpinti litre vandens. Ir, žinoma, išgerti.
 
Vyresnio amžiaus piliečiams kenkia ne tik pietų, bet ir Baltijos pajūrio karštis bei šiluma. Apie tradicinius saulės smūgius jau daug esate girdėję, bet nemažiau pavojingas šiltuoju periodu yra ir mažai aptarinėjamas ortostatinis kolapsas (hipotenzija). Tai – ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas: darosi tamsu akyse, svaigsta galva. Ypač dažnai pasitaiko, kuomet, pagulėjus saulėje, staigiai stojamasi. Patarimai – du: neužsibūti kaitroje ir... viską daryti lėtai.
 
Žadėtasis priminimas apie oro kondicionierius. Optimali oro temperatūra žmogui – plius 23 laipsniai. Na, bet daugeliui per atostogas to tikrai nepakaks: jie lįs ten, kur bent dešimčia laipsnių daugiau, o paskui „iki galo atsisuks“ kondicionierių. Nuo čia ir prasidės bėdos, nes bus pamiršta pagrindinė taisyklė: prietaisas privalo pūsti tik 4-5 laipsniais šaltesnį nei aplinka orą!
 
Karštyje svarbu racionas. Ir – kaip keista bebūtų – dabar, remdamiesi naujais medicinos tyrimais, bandysime paneigti vieną didžiausių stereotipų. Pasirodo, didelę oro kaitrą lengviau išgyvena... apkūnesni (Iki šiol manyta priešingai, o, pasirodo, kad „lašinukai“ kaip ir kailinukai nuo šilumos apsaugo).
 
Dūžta ir dar vienas įsitikinimas. Manyta, kad aštrūs prieskoniai vidinį karštį tik padidina. Dabar jau teigiama, kad aštrūs pipirai (kaip ir karšta arbata) kaitrą padeda išgyventi.
 
...Pasaulis jau nebebus, koks buvęs. Orų pasikeitimą jame lemia užterštumas ir Ramiojo vandenyno srovių El Nino (berniukas) ir La Nina (mergaitė) pasikeitimai. Dėl jų silpnėja ir net stoja ir šaltoji Humbolto srovė. Todėl šalta nebebus. Teks prisitaikyti.     

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!