Tebeskaitantiems: rūkyti jūsų ir neskatinsime. Tačiau vienas ar kitas čia pateiktas faktas gali šokiruoti. Tačiau, kas tas faktas? Tik – nuomonių įvairovė.
Kolei iki šios vietos perskaitėte, nuo rūkymo ar jo sukeltų ligų pasaulyje jau numirė 4 žmonės (kas 6-8 sekundes po vieną). Paguodai: nuo kitų priežasčių per tą patį laiką į dausas iškeliavo apie 130. (Duomenys iš „Worldometer“).
 
Kol skaitėte abi šias pastraipas, pasaulyje buvo nupirkti 8 milijonai cigarečių. Ir tai daugiau nei po tris cigaretes kiekvienam Lietuvos piliečiui. Įskaitant kūdikius bei senelius. Nes valstybei velniškai naudinga yra cigaretes pardavinėti. (Jei manote, kad žodis „velniškai“ čia tinka kaip niekur kitur, tiesiog prilipęs yra, klystate. Nes kiekviena sena plokštelė, jei atmenate, turi ir kitą pusę). Ką – net jei nerūkote, bet esate patriotas – turėtumėte žinoti? Ogi, kad dar ikiveryginiais laikais prasidėjęs mojavimas kumščiais, priešingai, nei laikraščiai rašo, jokios naudos neatnešė. Remiuosi faktais: iš penkių Kaune gyvenančių man artimų nikotino gerbėjų net keturi jau daug metų – iki šios dienos! – rūko tik baltarusiškas kontrabandines cigaretes. O kai prieš Velykas lankiausi Kalvarijų turguje Vilniuje, per pusvalandį tamsaus gymio moteriškių triskart buvau paklaustas, ar nenorėčiau tų pigesnių baltarusiškų...
 
Bet ne policiją ar turgaus direkciją kritikuoti susirinkome. Žinau, kad laukiate to, apie ką kiti laikraščiai neišdrįs parašyti: pavyzdžiui, apie rūkymo... naudą. Tiesa, tuos jau kitoje pastraipoje dėstomus faktus turime su jumis iš anksto aptarti: nors visi jie surinkti iš populiarių pasaulio leidinių, nereiškia, kad teiginiai nėra kontraversiški. Autorius ir redakcija tuo sakiniu jau apsidraudė. Siūlau prieš toliau skaitant ir jus apsidrausti: galbūt prisiminti, kad žodžiais ir skaičiais, kai labai to norisi, galima viską įrodyti. Pavyzdžiui: ar esate nusiteikę patikėti PSO duomenimis, kad pasaulyje rūko net 53 proc. gydytojų? Kad rūkančių chirurgų pasaulyje – 60, o anesteziologų – net 67 proc.?
 
Nersime į medicininius nikotino aspektus. Bet ne itin giliai, nes tam reikėtų knygą parašyti. Bendriausioji charakteristika tokia: taip jau sutvertas žmogus, kad endogenininis nikotinas nuo gimimo mūsų organizmėliuose slepiasi. Jį gamina kepenys, ir jis būtinas medžiagų apykaitai. Bet norintiems giliau pastudijuoti, teks išsiaiškinti, kuo gi endogeninis nikotinas nuo egzogeninio skiriasi. Trumpas paaiškinimas: tas endogeninis – tai užmestas kabliukas. O egzogeninis – jau dirbtinis, nebekontroliuojamas: tik ir laukia, kada pradėsime. Bet ir vienu, ir kitu atveju veiksnys – atitinkamomis dozėmis – tikrai medicininis.
 
Neuromokslininkai neabejoja: nikotinas greitina mąstymą ir gerina darbingumą. Nikotinas pasitelkiamas, gydant skausmą, Parkinsono ligą ir šizofreniją. Ir atskira kalba apie segančiuosius Alzheimeriu. Prancūzų akademikas Džeimsas de Fanu taip rašo: „Net 50-čiai procentų vyresnio amžiaus rūkančiųjų Alzheimerio liga visiškai negresia. Ir, jei jie rūko ne daugiau kaip 10 cigarečių per dieną, liga nuo jų tik tolsta...“ (?).   
 
Prieš savaitę rašiau apie mūsų nuotaikas ir visokiausius meilės hormonus. Taigi, nikotinas gausina mūsų kraujyje ir tame rašiny minėtuosius dopaminą bei seratoniną. Jokios paslapties, kad dietologai tyliai (kodėl tik tyliai?) nutukimą besigydantiems pasiūlo cigaretę. Neoficialiai. Nes kitaip, girdi, negalima. O apie tai, kad metusieji rūkymą iškart ima storėti, tie daktarai kalba garsiai! Kodėl gi jie nepaaiškina mechanizmo, kuris yra banalus ir paprastas: po sočių pietų „normalus“ pilietis būtinai užsisakys deserto. O rūkalius lėks parūkyti.
 
Žinoma, ir cigarečių istorijose be klaidų neapsieita. Staigų nikotino paplitimą 16-ajame amžiuje lėmė gandai apie tai, kad tabakas – geriausias vaistas nuo sifilio. Ir čia nėra ką komentuoti. Geriau darsyk prie skaičių ir tyrimų pereiti. (Bet trečiąsyk apsidrausiu: nei amerikoniškais, nei prancūziškais, nei lietuviškais tyrimais besąlygiškai tikėti negalima!).
 
Po tokio perspėjimo – dar viena statistika: iš Pastero instituto Prancūzijoje. Buvo tirti rūkantys, nerūkantys ir metę rūkyti pacientai. Infarktai ištiko 6,7 proc. nerūkančių, 11,4 metusių rūkyti ir 6 proc. rūkančiųjų. Kraujo spaudimo tyrimai: padidėjęs spaudimas užfiksuotas 16 proc. metusiųjų rūkyti, 13,4 proc. nerūkančiųjų ir 7,4 proc. rūkalių. Nepatikėjusiųjų nebarsim. Patikėjusiems – neplosim. Tik šią faktų kraitelę norėčiau papildyti ilgu klausimu: jei mūsų sveikatos sargams rūkalių sveikata iš tikrųjų rūpi, kodėl jie neišgaudo turguose tų Baltarusijos ekonomikai padedančių ir itin bjaurios kokybės produkciją pardavinėjančių bobučių? Su kuo jos šiandien tebesidalija savo pelnu? Kiek kainavo ir kiek sveikatos sutaupė kvaili ir net moksleiviams juokingi (o ne gąsdinantys) piešinukai ant tabako pakuočių? Ir – ar išgelbės ekonomiką kasmet brangstančios cigaretės?
 
Atsakymų į šiuos klausimus toli ieškoti nereikia. Bet ir po mūsų valdininkų nosimis jie nėra pakišti. Todėl – ir toliau be komentarų – pavyzdžiai, kaip su pasauline rūkymo pandemija gražiai kovoja artimesni ar tolimesni kaimynai.
Nepriimtinas ir nerealus man pasirodė tik Naujosios Zelandijos projektas. Ši valstybė planuoja, kad jau 2025-aisiais rūkalų pakelis joje kainuos... 50 eurų.
Kiti pavyzdžiai įkvepia labiau. Pavyzdžiui, JAV bet kurios rūšies kelionių ar gyvybės draudimas jau nuo kitų metų rūkantiems gali tapti du ar net tris kartus brangesnis.
 
Švedija metusius rūkyti premijuoja. Osle ir Kopenhagoje valstybės stipendijas gauna tik nerūkantys studentai.
Belgijoje už rūkymo pertraukėles atlyginimas nemokamas, o išeinantis rūkyti kaskart turi tai pažymėti dienoraštyje.
Į Sigapūrą atvykstantis turistas gali atsivežti tik vieną jau pradarytą (!) cigarečių pakelį. Jei muitinė bagaže ras dar pakelį, bauda tūkstantis dolerių.
 
Jau dešimtį metų JAV nesėkmingai bando sukurti skiepus... nuo rūkymo. Skelbta, kad bandymai baigsis pernai. Kol kas tyla. Bet ir ją įmanoma išnaudoti veiksmingai: tereikia atlikti vieną nedidelį aritmetinį veiksmą.
Bet gal jūs jo nė nebandykit? Nes, kai suskaičiavau, pasirodė, kad per metus dūmais paleidau ne taip jau ir mažai – 2,1 tūkst. eurų. Žmona apie tai nežino.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!