Palinksėjau galva ir suvaidinau, kad supratau. O kai paklausiau, ar tas anūkas-moksliukas yra girdėjęs apie „Fidget Spinner“ – susilaukiau dar vienos pašiepiamos reakcijos:
-Tie „suktukai“, - pasakė Rokas, - skirti nebent penktokams. Vaikučiams.
 
Nepaisant to, apie „spinerius“ šią savaitę pasakojo net populiariausių televizijų žinių laidos. Ir ne tik apie tai, kad „spineriai“ jau nurungė „pokemonus“, bet ir apie tai, jog pasaulyje tie besisukantys plastmasiniai ratukai kainuoja nepilnus du dolerius, o Lietuvoje – iki devynių eurų.
Taigi - Big Data. Duomenų masyvai. Nuo to, kaip juos atrinksim (atsirinksim) priklauso ir „Coca colos“ populiarumas mūsų šaly, ir (sako, kad taip ir buvo) prezidento rinkimų rezultatai Amerikoje.
 
Tokia įžanga. Po jos galėtume eiti toliau ir nagrinėti traukinio Vilnius - Palanga galimybes išlikti ne tik rugpjūtį, bet dar ir rugsėjį. Arba galėtume ganėtinai tiksliai numatyti alkoholio draudimų pasekmes. (Įstatymas, be abejo, įsigalios. Ir – be abejo – po metų ar pusantrų visa žiniasklaida rašys, kad Lietuva, kaip gėrė, taip ir tebegeria).
Ne kieno kito, o Big Datos dėka dabar jau kiekviena kaimo močiutė yra girdėjusi apie generinius vaistus. (Viena iš jų per televiziją sakė „generalinius“, bet redaktoriai tą neteisingą žodį iškirpo).
Bet ne apie vaistus šiandien. O apie draudimą jaunimui alkoholį parduoti tik nuo dvidešimties metų. Ir apie to jaunimo atostogas.
 
Situacija nėra dviprasmiška: kiekvienas dešimtoko ar abituriento tėvas (ir senelis, ir močiutė, ir teta su dėde) šitokį draudimą tvirtai remia. Bet gi Big Datos duomenys (t.y. viso pasaulio rašytinė informacija!) vienbalsiai tvirtina, kad pirmoji pažintis su alkoholiu prasidėjo būtent namuose – mamai, močiutei ar tetai su dėde dalyvaujant. Komentaras čia tik vienas: ką jūsų vaikas veikė, kai jūs darėte tai?
Sėdėjo prie kompiuterio? Žiūrėjo TV? Ar jūs, tiesiog, nežinote, ką jis veikė?
Jūs nežinote, ką jis veiks ir nuo šiandien. Nes nuo šiandien – jei neklystu – prasidėjo moksleivių atostogos.
Jaučiu, kaip sukluso Vilniaus licėjaus direktorius („Sakiau, kad mokslo metus reikia ilginti!“).
 
Bet užmokyklinių ir kitokių nemokyklinių būrelių vadovai moja šio rašinio autoriui, tiesiog rėkte rėkia „Mes, mes padarysim!“.
Atsiliepsiu į jų mostus. Tiksliais skaičiais ir pavyzdžiais.
Birštono vaikų vasaros stovykla „Žvaigždė“: 10 dienų – 185 eurai.
Stovykla „Pasaka“ Giruliuose: 10 dienų – 200 eurų.
Nardymo stovykla Plateliuose: 7 dienos – 450 eurų.
„English Summer“ Druskininkuose: 13 dienų – 660 eurų.
 

 Anądien, kai televizijos reklamavo „suktuką“, kažkuri jų pakalbino ir trečioką:
- Padeda nusiraminti, - sakė jis. – nervus slopina.
Keista, kai trečiokas nervais skundžiasi. O kas žino, gal atostogų jam jau ir reikia?

Nes kol kas nenuvargstanti – ir todėl niekuomet atostogų neturinti institucija – yra tik viena: Lietuvos Respublikos Seimas.

Už poilsį reikia mokėti. Bet po šių stovyklų jauniems, blaiviems, energijos kupiniems ir šokių-pokių ištroškusiems lieka dar pustrečio mėnesio atostogų. O tėvelių pinigėliai jau ir baigėsi.
- Tegu namie knygutes paskaito, - sako literatūros mokytoja K.B. - Mažiau sėdės, galvas į telefonus sukišę...
Neteisi mokytoja K.B. Telefone yra informacija, kuri ne mažiau, nei knyga šviečia. Todėl dabar – kažkur, bet ne Lietuvoj – blogas pažymys rašomas, jei namie telefoną pamiršai. Tai tas pat, kas vadovėlį pamiršti...
Ne visi su pastarąja mintim sutiks. Todėl tiems, kas nesutiko – dar pora faktų ir pora skaičiukų. Pamąstymui.
 
Sveikatos apsaugos ministerija rūpinasi vaistais ir ligoniais. (Nebūtina gi kaskart priminti, kad ir girtuokliais). Dar ji kartais rūpinasi senukais.
Bet ar rūpinasi toji ministerija sveikais? Ar rūpinasi jaunais? Jei dar paprasčiau – ar rūpinasi, kad nesusirgtume?
Atsakymas. 2016 metais Valstybiniam sveikatos stiprinimo fondui iš įplaukų už alkoholio akcizą buvo skirta 1,3 milijono eurų. Tai yra... 0,2 procento viso Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto! Kitaip tariant, gydymui skirta 500 kartų daugiau lėšų, nei sveikatai stiprinti!
Todėl dabar darsyk pabandysiu pateisinti tą keistą rašinio pavadinimą.
 
Big Data. Visa informacija. Šiandien jos tokia gausa, kad nebesusitvarkome. Nesusisteminam. Ir kai taip atsitinka, išlenda tikrų žinių stoka. O po to chaosas valdyme ir... net moksleivių atostogose. Kurių, beje, niekas iki šiol nesiejo su sveikatinimu.
Sulaukęs atostogų, moksleivis tikrai yra nuvargęs. Net jei neskaitė visos papildomai skirtos literatūros.
 
Lietuvoje per semestrą vyresniųjų klasių mokinys turi susipažinti (ir pažymį gauti) su 10-12 ar net daugiau disciplinų. Tokio pat amžiaus vyresnių klasių JAV moksleivis „praeina“ 5-6 svarbiausias pamokas. Žurnalistas Jonas Banys, pasakojęs apie įspūdžius Honkongo mokykloje, atkreipė dėmesį į paskutiniąsias klases tenykštėje mokykloje: nedaugiau, kaip keturios disciplinos, kurių pažinimas bus tęsiamas studijuojant aukštojoje.
Taip sunaikinamas chaosas, atrenkant informaciją. Ir todėl Big Data įgyja prasmę, kurią turi įgyti.
 
Sugrįžkim prie naujo pasaulį užkariaujančio žaidimo „suktukas“. Anądien, kai televizijos jį reklamavo, kažkuri jų pakalbino ir trečioką:
- Padeda nusiraminti, - sakė jis. – nervus slopina.
Keista, kai trečiokas nervais skundžiasi. O kas žino, gal atostogų jam jau ir reikia?
Nes kol kas nenuvargstanti – ir todėl niekuomet atostogų neturinti institucija – yra tik viena: Lietuvos Respublikos Seimas.