Beveik optimistinė tragedija

Henrikas Vaitiekūnas
2020-01-13
Istorija yra keistoka: du niekuomet nesusitikę žmonės, susipažino... telefonu. Žinoma, išsikalbėjo. O paskui – nors tai mažai panašu į realybę, o daugiau į romanuose aprašinėjamą fabulą – ėmė kalbėtis kasdien. Nes rado daug sąlyčio taškų. Bendrų temų.
Beveik optimistinė tragedija

Manau, kad tokios romantiškos pažinties ne vienas mūsų pavydėtų. Bet jūs bijote prisipažinti: siautulingame laiko šėlsme vargu ar pastebėjote, kad beveik nebeliko kam širdį atverti. Dar baisiau: staiga praėjo ir pirmasis metų dešimtadienis. O ką per šią dekadą nuveikėte? Ai, dar tik ruošiatės? Na, būkite atviresni: dar nieko nenuveikėte, dar – tik rytoj...
Bet yra kitaip galvojančių ir kitaip gyvenančių. Nes ant jų užgriuvo dangus. Ir dar perkūnas trenkė. Čia – apie gydytojo kabinete išgirstą rimtą diagnozę...
Tačiau dabar turime grįžti prie tų dviejų - telefonu susipažinusiųjų. Kažkelinto pokalbio metu jis prabilo apie TAI. Ir ragelyje po to ilgai spengė tyla. (O ką jūs atsakytumėt? Rastumėt tinkamą žodį?).
- Viskas bus gerai, - pasakė ji. – Paskambinsiu, kuomet iš Britanijos grįšiu...
 

Grįžo tik šiemet. Po trejų metų. Per tą laiką juodu nesikalbėjo ir nesimatė. Ir laiškų nebuvo. Jokio ryšio. Bet telefono numerį to – apie ketvirtąją ligos stadiją tuomet prašnekusio – išsaugojo. Ilgai nesiryžo numerio surinkti. Nes bijojo. O kuomet kažkas atsiliepė (balsas buvo vyriškas), pažino.
- Negalėjau numirti, - pasakė jis, - nes buvau pažadėjęs skambučio sulaukti.
Visai gali būti, kad tokia istorija niekuomet nenutiko. Ir dar žinau – o tai šiek tiek ir baugina – kad apie tokį pašnekesį (menamą arba tikrą) niekada nepagalvos sveikasis. Tas, kuris sukasi laiko rate savo stiprybe ir ištverme didžiuodamasis. Nes dangus dar neužgriuvo. Ir žaibas šiandien dar netrenkė.
 
Bet visai kitokia yra reakcija moters, kurią dėl jos sunkios ligos paliko vyras, ir nusisuko net vaikai. (Tikra ir reali istorija). Tikrai žinau, kad sunku visa tai skaityti mamai ir tėčiui, kiekvieną dabartinę gyvenimo valandą skiriantiems vieninteliam tikslui – ištraukti iš gniaužtų mažąjį savo ligoniuką. Bet ir kitokią reakciją prisimenu: šviesią ir saulėtą dieną viename banko skyriuje sutikau bendradarbę Jolantą (vardas tikras). Kuomet paklausiau, kokius gi čia reikalus ji tvarkanti, atsakymas buvo ir už griaustinį pačią giedriausiąją dieną baisesnis:
- Po mėnesio mirsiu, - pasakė ji. – Reikia sąskaitas mamos vardu perrašyti. Manau, kad spėsiu...
Ir nusišypsojo...
 
Tikrai nepavydėkit man, tuos žodžius išgirdusiam. Savęs paklauskit, kokį atsakymą rastumėte. Todėl dabar kontrolinis klausimas jums: ar nepagydomai (dėl šito žodžio nuoširdžiai atsiprašau, o ir pats juo abejoju) sergantį ryžtumėtės pakviesti į... teatrą?
Virginijus Šaulys kviečia. Jis yra POLA projektų koordinatorius. Prieš septynetą metų Virginijui buvo diagnozuota reta, bet stipriai pažengusi onkologinė liga. Ir, jei apie šį žmogų reikėtų rašyti, įvardinčiau jį taip: kovotojas. Pagalbininkas. Nuolat patirtimi besidalinantis. Optimizmu užkrečiantis. Ir nuo ryto iki vakaro besisukantis nelengvų svetimų rūpestėlių rate. Bet rašinys yra ne apie Virginijų. O apie unikalią ir jau įgyvendintą jo idėją: apie dramos ir šokio spektaklį  „Nenugalėtieji“.

 
Idėja išskaityta. Bet lietuviška idėja - Virginijaus Šaulio. Tai jis sukvietė onkologinius ligonius. Įdavė pieštukus į rankas, ir paprašė papasakoti savo istorijas. Kaip paprasta apie tai parašyti! Paprasta? Pabandykit patys sunkiai sergantį ir tik dienas beskaičiuojantįjį pakviesti! Pabandykit pieštuką jam tarp pirštų įsprausti!
O paskui reikėjo tas istorijas sujungti. Reikėjo techninio įgyvendinimo scenoje. Apšvietimo. Žinoma, ir muzikos. Ir šokio taip pat. Ir aktorių. Keletą pavardžių privalau paminėti. Režisierė Asta Žukaitė-Kupčiūnienė. Aktoriai Ugnė Žirgulė ir Ridas Žirgulis. Šokėjai Gintaras Visockis ir Viltė Kazlauskaitė. Apie patį spektaklį nepasakosiu.
 
Su idėjos autoriumi kalbėjome apie kitus dalykus. Cituoju Virginijų Šaulį:

- Nors sakoma, kad visų sergančiųjų išgyvenimai panašūs, norėjau, kad žiūrovas atpažintų save. Ar galite įsivaizduoti, kad sunkus ligonis gali ištarti štai tokį sakinį: „Aš esu laimingas, kad sergu...“ Pasirodo, gali. Pakanka atsakyti į klausimą – ar norėtum vietomis susikeisti su šeimos nariu? Ir mąstysena iškart pasikeičia. Ligonis dėkoja likimui, kad jis, o ne jo vaikas ar žmona susirgo. Ateina dar viena samprata: aš esu stiprus, galiu kovoti, man nereikės slaugyti kito... Viską padarysiu, kad galėčiau pasveikti ir galėčiau padėti kitiems....Spektaklio tikslas – išmokyti gyventi kitaip. Ir stumtelėti minties, kad nuo dabar stipriai pasikeitęs gyvenimas vis vien vadinasi tuo pačiu vardu link.
 
Tai - išgyvenimo realybė. Ir išgyvenimo teatras. Ne vienas į spektaklį atėjo tik po ilgų įkalbinėjimų. Ne vieną dar teks įkalbinėti, kad ateitų. Kaip keista bebūtų, šio spektaklio sėkmė priklauso ne tik nuo aktorių ar šokėjų, bet ir nuo pakvietusiųjų išmonės ir geranoriškumo.
Tikime stebukline vaistažolių galia. Ir astrologų pranašystėmis taip pat. Šiek tiek girdėjome ir apie gydomąjį miško poveikį. Ir muzika gydo? – nustebs kažkas. Taip. Ir dailė. Visi teisūs. Savaip. Bet stipriausiai gydo tikėjimas gydytojais. Neįtikinau?
Tuomet teks jums ateiti į spektaklį „Nenugalėtieji“. Pjesę (jei norite – dramą, tragediją, gal net komedijos elementų rasite) rašė šalia jūsų esantys. Sergantys. Bet nesiruošiantys mirti.
 
Apie ištakas. „Išgijimo teatro“ pradininkas - Šveicarijos endokrinologas Žanas Filipas Asalis. Po to patirtį perėmė Prancūzija. Sėkmingai kovą su baimėmis ir negaliomis šitokio teatro dėka (primenu – tekstus spektakliams rašo negandoms atsispirti pasiryžę pacientai) tęsė Italijos gydymo įstaigos. Ir Lietuvoje tai nėra naujiena (tik keista, kad jūs apie tai dar negirdėjote): aktoriai jau vaidino akromegalija ir diabetu sergančiųjų istorijas. Bet jūs nematėte. Aš žinau, kodėl. Ir jūs žinote. Todėl, kad baisiausią šiandienos ligą – kol ji mūsų ar artimųjų nepalietė – lietuviai linkę nutylėti. Nes toks jau yra mūsų charakteris.
Nepaisydami to charakterio, mes lietuvaičiams primename: onkologinėmis ligomis šiuo metu serga šimtas tūkstančių mūsų valstybės gyventojų. Iki metų pabaigos jomis susirgs dar aštuoniolika tūkstančių. O kas mums padės, jei patys sau nepadėsime?
 
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

      Budinti vaistinė


      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

      Sveika šeima


      Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

      Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

      Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica