Atsiprašau: nes apie tą patį...

Henrikas Vaitiekūnas
2020-03-09
Kai į Centrinę banko operacijų salę įžengė trys juodomis kaukėmis veidus prisidengę vyriškiai, lankytojai sustingo iš siaubo.
- Prašome nesijaudinti, - pasakė vienas jų. – Tai tik apiplėšimas.
Po šių žodžių visiems, viduje buvusiems, ne tik širdys atlėgo: plėšikus jie išbučiuoti panoro pačia fiziologiškiausia prasme. Nes gi – ne koronavirusas čia! Tik apiplėšimas!
Atsiprašau: nes apie tą patį...

O dabar iš eilės. Spaudos konferencija – to dar Lietuvoje niekada nebūta! – trečią valandą ryto. Žiniasklaida praneša: net ir Tokijuje jau trūksta tualetinio popieriaus, o popiežius Pranciškus per mišias triskart nusikosėjo. Negana to - Naujosios Vilnios parduotuvėse jau dešimt dienų nebėra druskos. Ir turbūt neatsitiktinai iki šiol gerbiama buvusi žolininkė iki šiol patikimu laikytame portale pasaką pasakoja: apie tai, kad kasdien ji geria vandeniu praskiestą vandenilio peroksidą. Ir taip visus pasaulio virusus ne tik atbaido, bet dar ir nužudo. Žinoma, ir tąjį, kuris su karūna.
 
O dabar tai jau nustebinsiu: pranešiu tikslią datą, nuo kurios viskas prasidėjo. Įvyko tai šeštadienį, 1896 metų sausio 6-ąją. Broliai Augustas ir Luisas Liumjerai ant salėje ištemptos baltos paklodės demonstravo pirmąjį (50 sekundžių trukmės) nebylųjį dokumentinį filmą apie traukinio atvykimą į Prancūzijos kurortą Le Sjotą. Ekrane – natūralaus dydžio garvežys. Ratai vis sukosi, garvežys vis artėjo. Važiavo tiesiai į žiūrovus. Tiesiai! Kol nervai neišlaikė, ir šie garsiai klykdami šoko iš kėdžių ir ėmė spaustis prie sienų. Kad nesutraiškytų!

Šiandienos psichologai neleistų meluoti: žinoma, pirmiausia klykti ėmė vienas. Ir tik paskui panikai pasidavė šalia sėdėjusieji. Niekas nepasikeitė ir pralėkus dar 124 metams. Na, gal tik, kad kai kurie iš tos šalies, kur gyvena 1 milijardas ir 400 milijonų gyventojų, pabandė savo baimes nuslėpti. Klykti pradėjo pavėluotai.
 
O dabar – naujausia sociologinė apklausa. 70 proc. lietuvių sakosi, kad nebevaikščios į masinius renginius. 50 proc. – kad stengsis (pagal galimybes) neiti iš namų. 6 proc. teigia, kad ims stiprinti imunitetą. Skaičių kalba kuo toliau, tuo įdomesnė. Beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų – jūsų kaimynų, – jei sužinotų, kad susirgote, skambintų atsakingoms tarnyboms prašydami kuo skubiau jus izoliuoti, o aplinką dezinfekuoti. Ir tik nedidelė tų kaimynų dalis (apie 12 proc.) protestuotų prieš priverstinį jūsų išvežimą iš namų.
Ką šiais skaičiais norėjome pasakyti? Ogi tą, ką broliai Liumjerai savo laiku pasakė: traukinys dideliu greičiu atskrieja: spauskitės prie sienos! Nes išsamesnės informacijos, išskyrus tai, kad kaukės nepadeda, o kruopose su laiku įsiveis kirminukai (ir, kad apsilankius tualete reikia nusiplauti rankas), nėra. Nes liga neaiški. Nes visi džiaugiasi, kad Šiaulių atvejis – vienintelis (Toks jis yra, kai rašau šias eilutes, bet nežinau, koks bus, kai savaitraštis bus spaustuvėje). Bet visi gerai iš spaudos ir televizijos pranešimų įsidėmėjo: toji ponia šiaulietė – tik laikoma ligoninėje. Bet negydoma. Nes niekas nežino, kaip ją reikėtų gydyti.
 
Dabar – dvi citatos. Pirmoji: „Šimtai žmonių Kinijoje įsitikinę, kad serga nauja liga, susijusia su kvėpavimo takais. Daugybė kinų kaltina gydytojus melu ir tuo, kad jie slepia tikruosius tyrimų rezultatus“. Antroji citata: „Norėdamas atkreipti dėmesį į nežinomą virusą, ligonis kreipėsi į Pasaulinę sveikatos organizaciją. Tačiau ir čia niekas nenorėjo jo išklausyti“. O dabar dėmesio! Abu šie teiginiai buvo publikuoti (net ir lietuviškoje žiniasklaidoje)... 2010-aisiais metais! Prieš dešimtmetį! Ir niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad trigubai padidėjo baimės akys. Tai kodėl gi tada nebijojome, o dabar – beveik panika?
Klausimas suformuluotas neteisingai. Tiesiog tuomet, paskelbus, kad bankas bankrutuoja, žmonės puolė atsiimti indėlių. Ir todėl (beveik todėl) bankas bankrutavo. Ir tuomet, paskelbus apie daržoves, neva užkrėstas E.coli bakterija – žmonės nustojo jas pirkti. Kiaulių gripo epidemijos metu vaistininkės stengėsi nesišypsoti, parduodamos visai nereikalingus medikamentus. Ir t.t. Todėl – dar vienas klausimas jums: kada taip atsitinka? Atsakymas: tada, kai nepasitikima valdžios ir net spaudos dalijama informacija. Tada, kai kas nors nuslepiama arba iki galo nepasakoma. Nekvestionuoju vis ekrane pasirodančio, bet nieko nepasakančio Ministro. Tiesiog primenu: neigiamai jo darbą vertinančių Lietuvoje – daugiau nei 62 proc. Vadinasi, tiek pat (arba dar mažiau) yra ir tikinčių jo rekomendacijomis.
 

Kažkur skaičiau, kad neteisingą ir negatyvią informaciją apie koronavirusą skleidusieji gali būti nubausti. Todėl dabar paskelbsiu teisingą ir optimistinę.
Ispaniškasis gripas (1918-1919) nusinešė apie 30 milijonų gyvybių. Azijietiškasis gripas (1957-1958) į kapus nuvarė tik 1 milijoną. Po Honkongo gripo (1968-1969) palaidojom tik pusketvirto milijono. Klausiate, kur optimizmas? Jis – laikraščiuose: iki šios savaitės pabaigos aukų tikrai nebus daugiau nei 3500. Mažiukas skaičiukas.
Neabejoju, kad kas nors skaito šį rašinį abejodamas: ką gi tas rašeiva norėjo pasakyti? Vėl pagąsdinti? Pajuokinti gi nepavyko...
Norėjau paskatinti nepersipirkti kruopų ir konservų. Neišgyventi, kad dar neturite marlinės trisluoksnės kaukės. Nežiūrėti įtariai į kitokios nei jūsų akių formos atvykėlį Katedros aikštėje. Ir dar norėjau pranešti jums, kokia galimybė jums patiems koronovirusu užsikrėsti.
 
Štai naujausieji Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Galimybė šiandien pasaulyje susirgti tymais: indeksas 12-18. Raupais: indeksas – 5-7. Koronavirusu: indeksas nuo 1,4 iki 2,6. Ir tai buvo paskutinės vasario dienos skaičius. Ar nuteikia jis optimistiškai, žinoma, spręsite jūs.
Tiesa, dar turiu nepamiršti tų 6 proc. Lietuvos gyventojų, kurie anketose nurodė, kad dabar – kuomet virusas nelemtasis mus jau aplankė – iškart imsis stiprinti imuninę sistemą. Pasiteiraukit šeimos daktaro, per kiek dienų tą sistemą pavyks sustiprinti. Visai gali būti, kad ir jis šypseną nuslėps bei ką nors pasakys. Bet recepto vis vien nenurodys. O mes žinom. Mikseriu reikia trinti dvi stiklines spanguolių, stiklinę medaus ir pusę stiklinės tarkuoto krieno. Gautą masę valgyti po šaukštelį dukart per dieną. O užsigerti – šilta nestipria arbata.
Ir dar: kadangi neturiu įgaliojimų, panašių į premjero duotus patarėjui Skirmantui Malinauskui, į visas čia išdėstytas mintis siūlau žvelgti kritiškai.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

    Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica