Atsiprašau: nes apie tą patį...

Henrikas Vaitiekūnas
2020-03-09
Kai į Centrinę banko operacijų salę įžengė trys juodomis kaukėmis veidus prisidengę vyriškiai, lankytojai sustingo iš siaubo.
- Prašome nesijaudinti, - pasakė vienas jų. – Tai tik apiplėšimas.
Po šių žodžių visiems, viduje buvusiems, ne tik širdys atlėgo: plėšikus jie išbučiuoti panoro pačia fiziologiškiausia prasme. Nes gi – ne koronavirusas čia! Tik apiplėšimas!
Atsiprašau: nes apie tą patį...

O dabar iš eilės. Spaudos konferencija – to dar Lietuvoje niekada nebūta! – trečią valandą ryto. Žiniasklaida praneša: net ir Tokijuje jau trūksta tualetinio popieriaus, o popiežius Pranciškus per mišias triskart nusikosėjo. Negana to - Naujosios Vilnios parduotuvėse jau dešimt dienų nebėra druskos. Ir turbūt neatsitiktinai iki šiol gerbiama buvusi žolininkė iki šiol patikimu laikytame portale pasaką pasakoja: apie tai, kad kasdien ji geria vandeniu praskiestą vandenilio peroksidą. Ir taip visus pasaulio virusus ne tik atbaido, bet dar ir nužudo. Žinoma, ir tąjį, kuris su karūna.
 
O dabar tai jau nustebinsiu: pranešiu tikslią datą, nuo kurios viskas prasidėjo. Įvyko tai šeštadienį, 1896 metų sausio 6-ąją. Broliai Augustas ir Luisas Liumjerai ant salėje ištemptos baltos paklodės demonstravo pirmąjį (50 sekundžių trukmės) nebylųjį dokumentinį filmą apie traukinio atvykimą į Prancūzijos kurortą Le Sjotą. Ekrane – natūralaus dydžio garvežys. Ratai vis sukosi, garvežys vis artėjo. Važiavo tiesiai į žiūrovus. Tiesiai! Kol nervai neišlaikė, ir šie garsiai klykdami šoko iš kėdžių ir ėmė spaustis prie sienų. Kad nesutraiškytų!

Šiandienos psichologai neleistų meluoti: žinoma, pirmiausia klykti ėmė vienas. Ir tik paskui panikai pasidavė šalia sėdėjusieji. Niekas nepasikeitė ir pralėkus dar 124 metams. Na, gal tik, kad kai kurie iš tos šalies, kur gyvena 1 milijardas ir 400 milijonų gyventojų, pabandė savo baimes nuslėpti. Klykti pradėjo pavėluotai.
 
O dabar – naujausia sociologinė apklausa. 70 proc. lietuvių sakosi, kad nebevaikščios į masinius renginius. 50 proc. – kad stengsis (pagal galimybes) neiti iš namų. 6 proc. teigia, kad ims stiprinti imunitetą. Skaičių kalba kuo toliau, tuo įdomesnė. Beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų – jūsų kaimynų, – jei sužinotų, kad susirgote, skambintų atsakingoms tarnyboms prašydami kuo skubiau jus izoliuoti, o aplinką dezinfekuoti. Ir tik nedidelė tų kaimynų dalis (apie 12 proc.) protestuotų prieš priverstinį jūsų išvežimą iš namų.
Ką šiais skaičiais norėjome pasakyti? Ogi tą, ką broliai Liumjerai savo laiku pasakė: traukinys dideliu greičiu atskrieja: spauskitės prie sienos! Nes išsamesnės informacijos, išskyrus tai, kad kaukės nepadeda, o kruopose su laiku įsiveis kirminukai (ir, kad apsilankius tualete reikia nusiplauti rankas), nėra. Nes liga neaiški. Nes visi džiaugiasi, kad Šiaulių atvejis – vienintelis (Toks jis yra, kai rašau šias eilutes, bet nežinau, koks bus, kai savaitraštis bus spaustuvėje). Bet visi gerai iš spaudos ir televizijos pranešimų įsidėmėjo: toji ponia šiaulietė – tik laikoma ligoninėje. Bet negydoma. Nes niekas nežino, kaip ją reikėtų gydyti.
 
Dabar – dvi citatos. Pirmoji: „Šimtai žmonių Kinijoje įsitikinę, kad serga nauja liga, susijusia su kvėpavimo takais. Daugybė kinų kaltina gydytojus melu ir tuo, kad jie slepia tikruosius tyrimų rezultatus“. Antroji citata: „Norėdamas atkreipti dėmesį į nežinomą virusą, ligonis kreipėsi į Pasaulinę sveikatos organizaciją. Tačiau ir čia niekas nenorėjo jo išklausyti“. O dabar dėmesio! Abu šie teiginiai buvo publikuoti (net ir lietuviškoje žiniasklaidoje)... 2010-aisiais metais! Prieš dešimtmetį! Ir niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad trigubai padidėjo baimės akys. Tai kodėl gi tada nebijojome, o dabar – beveik panika?
Klausimas suformuluotas neteisingai. Tiesiog tuomet, paskelbus, kad bankas bankrutuoja, žmonės puolė atsiimti indėlių. Ir todėl (beveik todėl) bankas bankrutavo. Ir tuomet, paskelbus apie daržoves, neva užkrėstas E.coli bakterija – žmonės nustojo jas pirkti. Kiaulių gripo epidemijos metu vaistininkės stengėsi nesišypsoti, parduodamos visai nereikalingus medikamentus. Ir t.t. Todėl – dar vienas klausimas jums: kada taip atsitinka? Atsakymas: tada, kai nepasitikima valdžios ir net spaudos dalijama informacija. Tada, kai kas nors nuslepiama arba iki galo nepasakoma. Nekvestionuoju vis ekrane pasirodančio, bet nieko nepasakančio Ministro. Tiesiog primenu: neigiamai jo darbą vertinančių Lietuvoje – daugiau nei 62 proc. Vadinasi, tiek pat (arba dar mažiau) yra ir tikinčių jo rekomendacijomis.
 

Kažkur skaičiau, kad neteisingą ir negatyvią informaciją apie koronavirusą skleidusieji gali būti nubausti. Todėl dabar paskelbsiu teisingą ir optimistinę.
Ispaniškasis gripas (1918-1919) nusinešė apie 30 milijonų gyvybių. Azijietiškasis gripas (1957-1958) į kapus nuvarė tik 1 milijoną. Po Honkongo gripo (1968-1969) palaidojom tik pusketvirto milijono. Klausiate, kur optimizmas? Jis – laikraščiuose: iki šios savaitės pabaigos aukų tikrai nebus daugiau nei 3500. Mažiukas skaičiukas.
Neabejoju, kad kas nors skaito šį rašinį abejodamas: ką gi tas rašeiva norėjo pasakyti? Vėl pagąsdinti? Pajuokinti gi nepavyko...
Norėjau paskatinti nepersipirkti kruopų ir konservų. Neišgyventi, kad dar neturite marlinės trisluoksnės kaukės. Nežiūrėti įtariai į kitokios nei jūsų akių formos atvykėlį Katedros aikštėje. Ir dar norėjau pranešti jums, kokia galimybė jums patiems koronovirusu užsikrėsti.
 
Štai naujausieji Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Galimybė šiandien pasaulyje susirgti tymais: indeksas 12-18. Raupais: indeksas – 5-7. Koronavirusu: indeksas nuo 1,4 iki 2,6. Ir tai buvo paskutinės vasario dienos skaičius. Ar nuteikia jis optimistiškai, žinoma, spręsite jūs.
Tiesa, dar turiu nepamiršti tų 6 proc. Lietuvos gyventojų, kurie anketose nurodė, kad dabar – kuomet virusas nelemtasis mus jau aplankė – iškart imsis stiprinti imuninę sistemą. Pasiteiraukit šeimos daktaro, per kiek dienų tą sistemą pavyks sustiprinti. Visai gali būti, kad ir jis šypseną nuslėps bei ką nors pasakys. Bet recepto vis vien nenurodys. O mes žinom. Mikseriu reikia trinti dvi stiklines spanguolių, stiklinę medaus ir pusę stiklinės tarkuoto krieno. Gautą masę valgyti po šaukštelį dukart per dieną. O užsigerti – šilta nestipria arbata.
Ir dar: kadangi neturiu įgaliojimų, panašių į premjero duotus patarėjui Skirmantui Malinauskui, į visas čia išdėstytas mintis siūlau žvelgti kritiškai.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris