Ar popiežius jums buvo nuobodus?

Henrikas Vaitiekūnas
2018-10-08
Tik nepulkit piktintis: ir pats mačiau, ir tūkstančiai tądien stebėjusių transliaciją iš Kauno savomis akimis matė. Ta didžioji beveik šventų žmonių minia – dar gerokai iki Tikrojo Jo Šventenybės atvykimo į Santakos parką – žiopčiojo kaip į krantą ištrauktos žuvys. Kad ir kaip stengėsi operatoriai bei režisieriai, bet senoji tiesa – kad nuo televizijos nieko nepaslėpsi – dar sykį pasitvirtino: per šimtatūkstantinės minios eiles nestabdomas keliavo užkrečiantis ir užkrečiamas žiovulys.
Ar popiežius jums buvo nuobodus?

Čia dar nėra mano erezijų pabaiga. Dar išgirsite ir kitų klaidatikio paklydimų. Bet - jie tam, kad ketvirtadienis jums taptų dar įdomesnis. Arba tam, kad parodytų, kaip mokslas kartais yra tikėjimui paveiklus. Jei ir jūs sumanytumėt įsirašyti į tas klaidatikių gretas.
Daug paprasčiau būtų viską papasakoti kokiais trim ar keturiais žodžiais. Girdi, neeilinis įvykis Lietuvoj. Ir į tą įvykį kai kas važiavo visą naktį. Arba – susitikimo laukdami – negalėjo užmigti. Arba – kėlėsi jau pusę ketvirtos ryto. Arba – iš kitos valstybės atkeliavo.
 
Kitokiam laikraščiui rašyčiau kitaip. O čia turiu tik priminti, kad šnekame apie Fiziologinį Žiovulį. Tokį nesąlyginį kvėpavimo refleksą, kuris priverčia plačiai išsižioti, giliai įkvėpti ir greitai iškvėpti. Dažnai tai dar įvyksta ir su garsu, kurį paprastomis raidėmis net surašyti sunku. Todėl tą sunkiąją dalį praleidžiu ir žingsniuoju per fiziologiją toliau. Toliau: jūsų įkvėptas oras užpildo plaučius, deguonis kraujagyslėmis pasiekia smegenis, suintensyvėja širdies plakimas, iš plaučių pasišalina anglies dioksidas. Dar toliau: atsipalaiduoja pilvo preso raumenys ir diafragma nusileidžia žemyn. Po to dalis oro iškvepiama atgal. Kartais – su tuo sunkiai aprašomu garsu.

 
Dabar pats laikas priminti, kad žiovulio procese itin aktyviai dalyvauja (gal net tam procesui vadovauja?) mūsų smegenys. Taigi, smegenys, kaip jūsų automobilio variklis, funkcionuoja siaurose temperatūros ribose. Todėl joms reikia atvėsti. Kai žiovaudami įkvėpiame gerą porciją oro – šviežio ir vėsaus – prasideda termoreguliacinis procesas. Beje, tuo dar paaiškinama, kodėl žiovaujame po bemiegės nakties: būtent miego trūkumas didina smegenų temperatūrą, o žiovulys – šaldo. Motoras neperkaista.
 

Žiovulį pasaulyje tiria vos keletas šimtų mokslininkų. Dažniausia tai yra gydytojai, kurie ir suskaičiavo (bet kas patikrins?), kad per gyvenimą nusižiovaujame apie 240 tūkstančių kartų. Dar tie mokslininkai teigia, tai jie jau yra patikrinę, kad pirmasis žiovulys mus užtinka dar negimusius. Na, kokią dešimtą ar dvyliktą mamos nėštumo savaitę. O kodėl mes ten – mamos pilvelyje – žiovaujame? Nuobodu? Nėra ką veikti? Ar dėl kokio nors patiriamo streso?

 
Čia daktarų (ir mokslininkų) fantazija įsibėgėja. Ir jie ima lyginti mus – dar negimusius – su žvėreliais. Na, pavyzdžiui, (taip sako mokslininkai) yra faktų, kad liūtai zoologijos sode žiovauja, laukdami pietų. Hienos Afrikos savanose žiovauja, prieš puldamos auką. Mūsų draugai šuniukai žiovauja, kai jaudinasi: pavyzdžiui, veterinaro priimamajame. Centrinėje Afrikoje gyvenantis madrilas (tokia beždžionė) žiovuliu rodo dominavimą grupėje, t.y. rodo, kokie dideli jos dantys ir kaip skaudžiai gali įkąsti. Žiovauja krokodilai, gyvatės, net žuvys. Tik niekas niekada nematė žiovaujančios žirafos. Neaišku, kodėl. Ir todėl galite imtis tai tyrinėti: disertacijos šia tema dar tikrai nėra.
 
Na, bet sugrįžkime į tą tyrinėtojų grupę, kuri nėra taip toli nuo realybės. Į tą, kuriai arčiau yra gydomoji medicina. Tikri daktarai gali pranešti jums (jei to pageidausite) daug svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, kad dažnas žiovulys rodo geležies trūkumą organizme. Kad nuolatinis žiovulys yra diabeto, vidinių kraujosruvų ar net miokardo infarkto pranašas. Žiovaujame, kai stresuojame. Kai jaučiame įtampą. Kai sutrikę mūsų nervai. Kai artėja epilepsija ar išsėtinė sklerozė. Kai nesveika širdis. Ir taip toliau.
 
Tačiau, tai visiškai nereiškia, kad du ar tris kartus nusižiovavę (yra nustatyta, kad pasikartojantis žiovulys mus apima kas 70 sekundžių) jau turite lėkti pas šeimos gydytoją. (Kai apsilankymai šeimos centre taps mokami, po tokių vizitų galite bankrutuoti). Na, ir dar: jei niekaip neprisimenate, kada paskutinį kartą jus buvo pagavęs žiovulys, priminsiu tą dieną: ogi tada, kai skridote lėktuvu. Tuomet, kai kylant užgulė ausis, išsižiojote. Ir taip bandėte suvienodinti išorinį bei vidinės ausies slėgį. Turėjo pavykti. Bet tai jau buvo dirbtinis, o ne iš aukščiau atsiųstas žiovulys.
 

Todėl dabar rašysiu apie tą iš aukščiau atsiųstąjį žiovulį.
Kaip keista bebūtų, vėl turiu prisiminti popiežių Pranciškų. Ir žiovaujantį Santakos parką Kaune.
Pabandykime įsivaizduoti, kad šventoji minia žiovauti ėmė visai ne dėl miego trūkumo. Ne dėl to, kad kelionėje nuvargo. O dėl ko tuomet?
 

Garsiausias amerikiečių neurobiologas Robertas Provainas – juoko, ašarų ir žiovulio tyrinėtojas – teigia, kad visus tris jausmingumo protrūkius kartais lemia itin didelis dvasinis susitelkimas. Kai laukiama ko nors didingo. Kai oras yra pilnas laukimo. Ir dar jis teigia, kad tai - užkrečiama. Arba visi kartu ima juoktis, arba verkti, arba - žiovauti. Taip fiziniame gyvenime veikia neurobiologijos dėsniai.

 
Nepatikėčiau tais dėsniais, jei nerasčiau panašių tyrinėjimų atšvaito ir kitose (kitokio gyvenimo) sferose. 

Europos psichoterapeutai tvirtina, kad prieš atsakingą išėjimą į sceną ar sporto areną žiovauja dažnas garsus atlikėjas ar olimpinis čempionas.
Rytų medicinos specialistai teigia, kad žiovulys – pirmoji pagalba prieš artėjantį didelį stresą. Jaudindamasis, žmogus instinktyviai sulaiko kvėpavimą, todėl organizmas deguonies trūkumą stengiasi kompensuoti žiovaudamas. Taip ginamasi nuo įtampos ir jau aprašyto motoro (smegenų) perkaitimo.
 
O musulmonų tikėjime ir jų mulų paaiškinimuose – viskas dar daug paprasčiau: „Kai susikaupiame maldai, šėtonas nori įsibrauti pro mūsų išžiotas burnas, - sako jie. – Todėl žiovaudami ir privalome delnu užsidengti...“
Lietuviai turi kitą Dievą. Bet aiškina panašiai: „Kai žiovauji – imi nieko negirdėti. Tad nelabasis ir norėjo, kad Pranciškaus žodžių neišgirstume. Bet mes tą nelabąjį vos Pranciškui pasirodžius ėmėm ir išvijom.“
Apie žiovaujančius Seime – kitą kartą... 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveika šeima


    Spa namuose. Pradėkite nuo kūno žemėlapio

    Užkardą grožio centrams uždėjęs kranktinas, SPA ritualus verčia susikurti namuose. Jei skirtingos veido zonos daugeliui ne naujiena, kūno odos žemėlapis, ko gero, pažįstamas tik grožio specialistams.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica